Portalas skelbia Pakaunės vyriausiojo vandenio poziciją. Bet kokia opozicija bus paviešinta – demokratinė diskusija sveikintina. Taigi:
„Priemiesčių įmonių paskirtis – spėti pagal gyvenimo tempą. 600 naujų vartotojų kasmet, 31 nuotekų valykla, 378 km vandentiekio bei 286 km nuotekų šalinimo tinklų – štai tokį turtą tenka prižiūrėti žiedinę Kauno rajono savivaldybę aptarnaujančiai „Giraitės vandenų“ įmonei.
Analogų, matyt, reiktų ieškoti tik tarp satelitinių Stokholmo, Rygos ar Varšuvos rajonų. Su panašiais iššūkiais gali susidurti tik Vilniaus ar Klaipėdos priemiesčius aptarnaujančios vandentvarkos įmonės.
Pirmas ir didžiausias iššūkis – planavimas bent 15–20 metų į priekį. Kur atsiras pramonės zonos, kur plėsis individualių namų kvartalai, pagaliau kur bus formuojamos transporto jungtys turėtų būti aišku jau dabar.
Antra, kiekvienai zonai reiktų parinkti, pajėgumus – o tai ir trasų diametrai, pralaidumas, ar niekad nesustojantis nuotekų valyklų darbas.
Trečia– vartotojų lūkesčiai pirmaeilis uždavinys. Esame pastebėję, kad nuosavuose namuose įsikūrę jaunos kartos vadybininkai net girdėti nenori apie galimusvandens tiekimo sutrikimus piko valandomis.Jie nori vandens čia ir dabar– nusiprausti, gėles palieti ar baseiną prisipildyti. Mūsų pareiga – nuspėti ir tenkinti vartotojųporeikius.
Ketvirta– modernios technologijos. Švedijoje ar Austrijoje įprasta, kad šildymo ar vandens tiekimo įmonių agregatus aptarnauja programuojami įrenginiai. Pas mus, Lietuvoje, bent jau vandentvarkos sektoriuje – tai dar naujovė, tačiau gerosios patirties yra.
Globaliai visų šių vadybos dedamųjų rezultatas turėtų būti gan aiškus. Požeminio vandens ir gyventojų poreikiams, ir pramonės įmonėms turime apsčiai. Įmonės ar fiziniai asmenys tegu tik kuriasi kiek atokiau nuo didmiesčių, o mums, vandentvarkos įmonėms, svarbu investuoti ten, kur būtina.
Mūsų kiek optimistines prognozes tiesiog atliepia Lietuvos geologijos tarnybos duomenys. Lietuvoje išžvalgytair galima vartoti 3,75 mln. kubinių metrų vandens per parą,opanaudojama tik apie 0,4 mln.
Daug kas tvirtina, kad Lietuvos vizitinė kortelė yra giluminis vanduo – tai galėtų būti ir Kauno rajono koziris.
Andrius Dzevyžis, „Giraitės vandenys“ direktorius
