Ilgąjį Joninių savaitgalį tradicijų puoselėtojai ruošiasi pinti vainikus, šokinėti per laužą, ieškoti paparčio žiedo. O jo beieškant, labai geras metas pasirūpinti ir sveikata. Laukuose ir soduose jau pražydo žolelių, kurios gali pagerinti savijautą ir padėti pajutus pirmuosius ligų simptomus. Tik svarbu žinoti, kaip teisingai jas vartoti.
Gerai nuotaikai palaikyti
Smulkiai geltonais žiedais pražydusi jonažolė, liaudyje vadinama natūraliu antidepresantu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė patvirtina, kad šis augalas ne tik gražus, bet ir naudingas – reguliariai vartojama jonažolių arbata gerina nuotaiką, ramina, padeda jaustis darbingesniems, lengviau pakilti iš lovos. Visgi prisirinkus žolelių vasarą, ruošti ir mėgautis jonažolių arbata geriau rudenį.
„Jonažolė didina jautrumą saulei, tad reguliariai geriant arbatas su šia vaistažole, nerekomenduojama būti saulėje. Odai gavus saulės spindulių, tikėtina alerginė reakcija – oda gali parausti, atsirasti bėrimai“, – paaiškina specialistė.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jonažolė nedera su kai kuriais vaistiniais preparatais – gali slopinti jų poveikį. „Jonažolės reikėtų vengti vartojantiems preparatus skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, nuo aukšto spaudimo ir kontraceptine tabletes“, – išvardija K. Staivė ir priduria, kad ši žolelė taip pat netinka nėštumo metu ar vartojant hormoninę kontracepciją.
Tik išoriniam vartojimui
Ant rankos ar padų atsiradus nemaloniam dariniui – karpai – padėti gali ugniažolės sultys.
„Nulaužus ugniažolės žiedelį išteka geltonos sultys, kuriomis naudinga kartą į savaitę patepti atsiradusią karpą. Savarankiškai gydyti nereikėtų tik ant veido atsiradusių darinių, nes čia esanti oda jautresnė, galima pažeisti akis“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Nuo seno ugniažolė žinoma ir kaip onkologinių ligų gydymui galinti padėti vaistažolė. Visgi jeigu sąmoningas išorinis ugniažolės vartojimas yra visiškai saugus, savarankiškam vidiniam vartojimui, šios vaistažolės geriau nesirinkti. „Ugniažolė yra nuodingų augalų sąraše, kurios perdozavus galima nusinuodyti“, – perspėja vaistininkė.
Nuo peršalimo
Pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams, kurie dėl neatsargaus kondicionierių naudojimo dažni ir šiuo metų laiku, svarbu gerti daug skysčių. O norint numalšinti šiek tiek perštinčią gerklę, slogą ar kosulį ypač stiprų gydomąjį poveikį turi čiobrelių arbata.
„Čiobrelių arbata, jau nuo seno liaudyje naudojama kvėpavimo takų ligoms gydyti, tinka ir nuo sauso dirginančio erzinančio kosulio, tiek ir padeda palengvinti atsikosėjimą, kai jau yra sekreto. Šalia čiobrelių į pagalbą galima pasitelkti ir jau žydėti pradedančius liepžiedžius bei aviečių šakeles. Jie taip pat turi priešuždegiminių savybių, gali padėti numalšinti neaukštą temperatūrą“, – sako K. Staivė.
Tris savaites
Arbatos veikia švelniau nei vaistai, tad jei karštą dieną temperatūros slopinti medikamentais nerekomenduojama dėl per didelio prakaitavimo, arbatas drąsiai galima vartoti bet kuriuo paros metu. Visgi „Eurovaistinės“ specialistė atkreipia dėmesį, kad bet kokios vienos rūšies vaistažolės negalima vartoti ilgiau negu tris savaites, antraip ji ima veikti toksiškai, organizmas persisotina žolelės savybių.
Be to, šiek tiek perštinti gerklė ar prasidėjusi sloga aiškiai parodo, kad imuninė sistema nėra stipri, o vasara yra būtent tas metas, kai reikėtų susigriebti ir pradėti kaupti svarbiausius vitaminus ruošiantis žiemai. Pasak vaistininkės, organizmą pastiprinti rekomenduojama vitaminu C, ežiuolės preparatais, svarbus ir visas antioksidantų kompleksas – selenas, cinkas, A, E vitaminai.
