Jėzus savo viešąją veiklą pradėjo krikštu Jordano upėje. Tarsi būtų eilinis nusidėjėlis, jis drauge su kitais tautiečiais atėjo prie Jordano upės ir paprašė, kad Jonas jį pakrikštytų. Pasikrikštijęs Jėzus pasitraukė į dykumą; čia melsdamasis ir pasninkaudamas ruošėsi skelbti Evangeliją apie prisiartinusią Dangaus karalystę.
Evangelistas Jonas pasakoja, kaip Jėzus su pirmaisiais mokiniais dalyvavo Galilėjos Kanoje vykusiose vestuvėse. Iš tiesų panašu, kad sužadėtinis ar sužadėtinė buvo Marijos ir Jėzaus giminaičiai ar labai artimi draugai. Marija drauge su kitomis moterimis rūpinosi, kad vestuvių pokylyje nieko netrūktų. Anuomet vestuvių pokylis tęsdavosi kelias dienas ir jame ypač buvo svarbus geras vynas, kuris, anot Šventojo Rašto, „linksmina žmogaus širdį“. Todėl jaunavedžio šeima iš anksto rūpinosi sukaupti pakankamai gero vyno atsargų.
Marija pastebėjo, jog vynas baigiasi, o vestuvių pokylio pabaigos dar nesimato. Jaunavedžių laukė didelis nemalonumas; svečiai būtų labai pasipiktinę, kad sutuoktinis nepasirūpino tuo, kas vestuvių pokylyje buvo itin svarbu. Matydama artėjančią bėdą, kaip rašo evangelistas, Marija Jėzui praneša: „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2, 3). Šiuose žodžiuose nesunkiai galime įžvelgti Marijos tikėjimą, kad jos Sūnus gali surasti išeitį. Nors Jėzus pasakė, kad jo valanda dar neatėjusi, bet Marija tuojau paliepė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps!“ Per trisdešimt Jėzaus gyvenimo Nazarete metų nebuvo atvejo, kad Jėzus būtų nepaklausęs motinos Marijos, todėl ji buvo tikra, kad jos Sūnus ir šį kartą paklausys. Jėzus tuojau paliepė tarnams sklidinai pripilti akmeninius indus vandens, o kai tai buvo padaryta, liepė semti ir nešti stalo prievaizdui. Šis stebėjosi, kad jaunikis vestuvių pokylio pabaigoje patiekė tokio gero vyno.
Atkreipkime dėmesį, kad Jėzus kaip Mesijas pirmą kartą apsireiškia ne kokiu nors kitu metu, bet kai jauni žmonės kuria šeimą. Tuo pabrėžiama, kad vyro ir moters kuriama šeima Dievo Kūrėjo plane yra be galo svarbi ir kad ji turi būti kuriama, pasikviečiant ją laiminantį Dievą.
Šiuo metu liberali ideologija atmeta vyro ir moters kuriamos šeimos modelį ir perša mintį, kad šeimą gali sukurti ne tik skirtingų lyčių asmenys, bet ir vienalyčiai žmonės ir kad kuriant šeimą nebūtinas Dievo palaiminimas. Negana to, peršama mintis, kad šeimai sukurti nereikalinga net civilinė santuoka, užtenka gyventi kaip partneriams, kurie bet kuriuo metu gali vienas kitam pasakyti sudie! Tokia nuostata visuomenei yra pražūtinga. Kai šeimose nelieka Dievo ir kai šeimos kuriamos net be santuokos, tuomet katastrofiškai mažėja kūdikių gimstamumas ir visuomenė pradeda eiti išmirimo keliu. Šiuo keliu eina dabartinė Lietuva, nes vienai moteriai jau tenka tik 1,34 vaikelio. Kad visuomenė neišmirtų, reikia, kad vienai moteriai tektų bet 2,1 vaikelio. Jeigu šiuo keliu ir toliau eisime, tai ateityje Lietuva bus be lietuvių.
Galilėjos Kanos vestuvių įvykis taip pat kalba apie Motinos Marijos tarpininkavimo branginimą. Dievo Sūnaus įsikūnijimas įvyko Marijai ištarus „taip“ Dievo planui prisiimti žmogaus prigimtį. Pirmasis Jėzaus stebuklas buvo padarytas taip pat tarpininkaujant Marijai. Dievo žodis kviečia mus branginti šį Marijos tarpininkavimą ir savo reikalus patikėti tai, kurią Dievas pasirinko kaip bendradarbę žmonių išgelbėjimo misijoje.
Todėl mes meldžiamės: „ Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja! <…> Mergele garbingoji ir palaimintoji, mūsų Valdove, mūsų Tarpininke, mūsų Užtarėja, su savo Sūnumi mus sutaikink, savo Sūnui mus paveski, savo Sūnui mus atiduoki!“
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
