Už nužudymus ir kitus nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistam „tulpiniui“ Algimantui Vertelkai nepavyko pasiekti, kad būtų nustatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir tai sudarytų galimybę kažkada išeiti į laisvę.
Kauno apygardos teismas gruodžio 7 dieną nusprendė, kad 20 metų už grotų praleidusiam, tačiau nei tada, nei dabar kaltės nepripažįstančiam, dirbti vengiančiam ir kriminalines nuostatas palaikančiam panevėžiečiui dar negalima švelninti bausmės.
Pasak teismo, A. Vertelka, kuriam dabar yra 60 metų, pateikė pažymą, jog viena bendrovė įsipareigoja jį priimti į darbą vadybininko pareigoms jam išėjus į laisvę ar turint galimybę dirbti nuotoliniu būdu laisvės atėmimo vietoje.
„Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad nuteistasis realiai dirbs, juo labiau, kad darbo paieškos bausmės atlikimo metu nebuvo intensyvios“, – paskelbė teismas.
Teismo nutarime akcentuojama, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo 2011 iki 2015 metų drausmine tvarka baustas septynis kartus už tai, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo siekio, būnant laisvėje, lėšų pragyvenimui siekti teisėtais būdais.
Be to, nėra duomenų, kad nuo 1995 metų iki suėmimo 2001-siais panevėžietis būtų oficialiai dirbęs. Laisvėje „tulpinis“ užsiėmė motokroso sportu.
Suėjus 20-ties metų nelaisvėje terminui, Alytaus pataisos namai, kuriuose dabar bausmę atlieka A. Vertelka, kreipėsi į teismą su teikimu dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Bausmių vykdymo kodekse yra numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Jeigu teismas patenkina tokį sprendimą, jis nustato ne mažesnį nei penkerių metų terminą, nuo kurio skaičiuojama terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Atitinka tik formalius kriterijus
Kauno apygardos teismas paskelbė, jog A. Vertelka atitinka tik formalius kriterijus, to nepakanka bausmei švelninti – turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Pastarojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu (2021 metų birželio 16 dieną) nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, nors tų pačių metų balandžio 6 dieną buvo nustatyta žema rizika pakartotinai nusikalsti.
„Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pastangos ją mažinti nebuvo nuoseklios ir nukreiptos išimtinai teigiama linkme“, – paskelbė teismas.
„Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. V. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama“, – mano teismas.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad asmuo, nesigailintis dėl nusikalstamo elgesio, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu.
„Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai“, – mano teismas.
Jis pastebi, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis A. Vertelka net 16 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų paskutinis pažeidimas padarytas neseniai, lapkričio 24 dieną, todėl nuteistasis šiuo metu turi galiojančią nuobaudą.
„Akivaizdu, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms ir negeba savo elgesio ilgą laikotarpį nukreipti išimtinai teigiama linkme, nuosekliai, kadangi bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas 4 kartus“, – paskelbė teismas.
Alytaus pataisos namai yra gavę vykdomąjį raštą, pagal kurį nuteistasis turi sumokėti daugiau nei 932 eurus, tačiau ši suma nėra sumokėta.
„Akivaizdu, kad nuteistasis ciniškai žiūri į nukentėjusiųjų interesų patenkinimą, prioritetą teikia asmeniniams poreikiams, nors nuo atvykimo į Alytaus pataisos namus į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 212,31 eurų, kuriuos galėjo skirti priteistiems finansiniams įsipareigojimams apmokėti“, – rašoma teismo sprendime.
Pavojingas visuomenei
Pasak teismo, A. Vertelkos nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad jis subūrė nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo.
Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis linkęs akcentuoti savo autoritetą, pabrėžia savo galios ir įtakos vertę bei didžiuojasi savo ryšiais tam tikruose visuomenės sluoksniuose, pasižymi kontroliuojančiomis nuostatomis bei noru valdyti situaciją.
Atlikdamas bausmę A. Vertelka keletą kartų atsisakė tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, dirbti nemokamus darbus, už tai buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis.
Teismas mano, kad šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ne itin linkęs paklusti įkalinimo įstaigoje esančioms taisyklėms, todėl abejotina, kad sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, jis gebėtų laisvėje paklusti ir vadovautis visuomenėje priimtomis elgesio normomis, nepažeidinėti įstatymų.
Ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
A. Vertelkai nutartis buvo įteikta šią savaitę, todėl ji dar nėra įsiteisėjusi.
Pagal įstatymus, jeigu teismas atsisako pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pakartotinai teikti prašymą galima ne anksčiau kaip po vienerių metų po nutarties atsisakyti pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos.
Trys „tulpiniai“ – Virginijus Baltušis, A. Vertelka ir Audrius Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį.
2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, juo „tulpiniai“ taip pat nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
