2021 11 26
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas turėtų būti sujungtas su Kuršių mariomis, jis galėtų ir turėtų būti naudojamas ne tik pramoginiams ar keleiviniams laivams, bet ir kroviniams gabenti. Šioje vietoje esančios vienos iš Klaipėdos vandenviečių iškėlimas ir naujos įrengimas kitoje vietoje pasitarnautų ne tik kanalo laivybos plėtrai, bet ir užtikrintų klaipėdiečiams švaraus geriamojo vandens tiekimą. Tokią poziciją ministras išsakė šiandien vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.
„Karaliaus Vilhelmo kanalą būtina sujungti su mariomis ir jis turi būti panaudojamas visapusiškai, sudarant galimybes kanalu plaukti ne tik pramoginiams, keleiviniams laivams, bet ir gabenti krovinius, ir drauge atsakingai naudojant kultūros paveldo objektą pagal paskirtį. Bet prieš imantis laivybos šiame kanale būtina išspręsti dabar ten esančios Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimą ir naujos įrengimą. Tai pasitarnautų ne tik kanalo laivybos plėtrai, bet svarbiausia – užtikrintų švaraus geriamojo vandens tiekimą klaipėdiečiams“, – sako susisiekimo ministras.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo nuomone, Drevernos šliuzą tikslinga demontuoti ir atstatyti buvusią vagą, taip pat svarstytinas tikslingumas išbraukti Lankupių šliuzą iš kultūros paveldo objektų sąrašo ir jį rekonstruoti.
„Karaliaus Vilhelmo kanalą būtina naudoti pagal paskirtį – atstatyti pagrindinę jungtį su Kuršių mariomis Klaipėdos mieste, toliau tiesti jungtį per Drevernos upę, siekiant plėtoti pramoginę-keleivinę laivybą, o perspektyvoje ir krovininę laivybą, tai būtų labai aktualu didinant krašto ekonominį potencialą. Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimas yra būtina sąlyga laivybą plėtoti visu Karaliaus Vilhelmo kanalu iki Klaipėdos“, – teigia V. Vinokurovas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra parengusi galimybių studiją dėl Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimo iš esamos vietos. Studija numato vandenvietės iškėlimo alternatyvias vietas, vandenį išgaunant ir iš požeminių šaltinių.
„Vandenvietės iškėlimas sudarytų galimybę atkurti vidaus vandenų kelią Karaliaus Vilhelmo kanalu ne tik ekonominiams tikslams, bet ir turizmo plėtrai. Iškelti vandenvietę būtina ir dėl to, kad nustatytos jos sanitarinės zonos ateityje nedarytų kliūčių plėtojant Klaipėdos jūrų uostą ir panaudojant uostui priklausančias rezervines teritorijas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Karaliaus Vilhelmo kanalas yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto iki Minijos upės.
Laivai įplaukti į Kuršių marias Klaipėdoje negali dėl virš kanalo įrengtos sausumos transporto infrastruktūros – automobilių ir geležinkelio kelių ir tiltų mazgo. Dalyje kanalo ties Klaipėda laivybą riboja ir Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės apsaugos zonos reikalavimai.
Šiuo metu Karaliaus Vilhelmo kanalas jungtį su Kuršių mariomis turi tik per Drevernos upę, tačiau dėl mažo Drevernos šliuzo pločio labai ribojamos laivybos galimybės. Tiek šio šliuzo, tiek Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančio Lankupių šliuzo darinėjimas neužtikrina nepertraukiamos laivybos, todėl būtina spręsti, ar yra tolesnio jų naudojimo poreikis.
