Stipriai išaugus poreikiui plukdyti krovinius Nemunu tarp Klaipėdos ir Kauno bei tam trūkstant pajėgumų, Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pati ėmėsi statyti naują baržą. 1800 tonų keliamosios galios barža per 2023-2024 m. pastatyta VVKD Kauno žiemos uoste. Vandens transporto priemonę pagamino VVKD specialistai pagal Vakarų laivų gamyklos grupei priklausančios įmonės „Western Baltic Engineering“ projektą. Šiandien barža Žiemos uoste oficialiai nuleista į vandenį.
Daugiau nei 75 m ilgio laivas gali talpinti net 90 vnt. dvidešimties pėdų konteinerių. Barža išskirtinai pritaikyta sekliems vidaus vandenims. Nepaisant to, kad baržos grimzlė pritaikyta 180 cm gyliui, jos galimas tonažas įspūdingas – 1800 tonų. Palyginimui tai 25-ių (70t) traukinių vagonų ar net 75-ių (24t) vilkikų krovos pajėgumai.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad krovininė logistika vandens keliu – užsienio šalyse įprastas, patogus ir efektyvus būdas gabenti krovinius, ypač – nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius.
„Vidaus laivybos plėtra – tai nuoseklus, bendras Vidaus vandens kelių direkcijos ir ministerijos darbas. Baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą – 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą – didinami krovininės laivybos pajėgumai. Įrengus bunas, ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris leis patenkinti krovininės logistikos poreikius vandens keliu“, – sako ministras.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso trans-europiniam transporto tinklui TEN-T. Lietuvos vidaus vandens keliai jau yra jūrinio uosto tęsinys. Didelis laimėjimas, kad per Klaipėdą ir Kaunas jau šiandien susietas su tarptautiniais logistikos maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su visa Vakarų Europos vidaus vandens kelių sistema. Netolimoje ateityje numatyta strateginė reikšmė ir uostui Jurbarke. Jau šiemet planuojama grūdus gabenti naujai pastatyta barža.
„Mūsų siekis yra dalį krovinių Lietuvoje perkelti į vandens kelius, kartu sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose. Laivai yra labiau ekologiški, saugesni ir pigesni, palyginti su kitomis transporto rūšimis – automobilių, geležinkelių ar oro linijomis. Lietuva turi Klaipėdos uostą, patogias krantines, kur galima vykdyti krovos darbus iš upės baržų į jūrų laivus, taigi vystydami vidaus laivybą stipriname ir jūrinę valstybę. Stiprinant vidaus laivybą, VVKD rodo lyderystę ir savo pajėgumais pastatė didžiausią baržą, atnaujina turimą laivyną ir jau šiemet paskelbs konkursą dėl pirmojo elektrinio laivo įsigijimo. Esame numatę atnaujinti visą transporto grandinę, kurią sudarys 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų bei nauja uostų infrastruktūra“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika pažymi, kad nors įmonių grupės įgyvendinamų projektų geografija apima kone visą pasaulį, projektai, kurie gimsta ir yra realizuojami Lietuvoje, yra išskirtinai svarbūs, nes įkūnija didelį šalies inžinerinės pramonės potencialą bei tarpsektorinio bendradarbiavimo jėgą. „Savo kompetencijomis prisidėdami prie tvarių, aukštos pridėtinės vertės sprendimų, kuriame visapusę naudą valstybei, verslui, visuomenei. Tikimės, kad krovininės logistikos vidaus vandens keliais plėtra jau netolimoje ateityje suteiks mums galimybių dar labiau įsitraukti į tokio pobūdžio projektus“, – sako A. Šileika.
Praėjusių metų rugpjūtį pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos, jau raško savo sėkmės vaisius. Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką nei vežant juos automobilių kelių transportu.
„Mūsų įmonė tiekia plieno gaminius savo klientams visoje Šiaurės Europoje, kurioje požiūris į tvarumą yra itin aktualus. Norime, kad tvarumas būtų atspindimas visuose įmonės procesuose – pradedant tiekimu, baigiant gamyba ir logistika. Upių transportas padeda mums optimizuoti krovinių maršrutus, naudoti aplinkai draugiškas transporto priemones ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką“, – sako UAB „Kaunas Metal“ vadovas Robertas Buckus.
„Džiaugiamės, kad mūsų planai virto realybe ir turime naują galimybę transportuoti krovinius Nemunu, tai leidžia patogų pervežimą maršrutu Kaunas – Klaipėda. Mūsų paskaičiavimais, vandens transporto būdu gabenant krovinį, į aplinką išmetama 2 kartus mažiau CO2 nei transportuojant jį sunkvežimiais. Savo veiklos procesuose skatiname tvarius sprendimus, todėl ir toliau ketiname krovinius iš Kauno gabenti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu“, – sako „Milsa grupė“ vadovas Mantas Makulavičius.
„Tikime, kad ir ateityje pavyks toliau tinkamai organizuoti krovinių gabenimą vandens keliu, krovos darbus bei kitas operacijas. Tai suteiktų galimybes krovinių kiekį padidinti keleriopai bei užtikrinti stabilų krovinių srautą. Stengiamės prisidėti prie CO2 mažinimo, nes tvarumo didinimas yra vienas iš įmonės keliamų tikslų. Džiaugiamės, kad ilgus metus pamiršta laivininkystė Nemunu vėl atgyja, suteikia naujas krovinių gabenimo galimybes, supaprastina stambių, didelių ar negabaritinių krovinių gabenimą bei mažina transporto srautus keliuose – teigia „Serfas“ logistikos vadovas Marius Ušeckas.
„Arijus” ekspedijavimo departamento direktorius Tomas Motijauskas pritaria: „Vandens kelias Nemunu yra puiki alternatyva mūsų logistikos poreikiams. Naudojant šią transporto priemonę, mes ne tik efektyviai pervežame krovinius, bet ir prisidedame prie aplinkos apsaugos. Tai puikus žingsnis į priekį link tvarios ir efektyvios logistikos ateities“
