Šeimoje užaugęs vaikas, žengdamas pirmus suaugusio žmogaus žingsnius, iššūkių neišvengia. Su kur kas didesniais susiduria globoje pilnametystės sulaukęs jaunuolis. Pasirengimo savarankiškam gyvenimui programas kuruojantys specialistais pastebi, kad institucinėje globoje augantys vaikai dažnai nenori kalbėti apie ateitį, ji susijusi su nežinia, baimėmis, o šie jausmai kyla dėl įgūdžių stokos.
Skatina kalbėti apie tai kas neišvengiama
Ne vienerius metus darbo su itin pažeidžiama grupe jaunuolių turinti specialistė Dalia Bloznelienė pripažįsta, ne iš karto ir sau atsakiusi į klausimą, kodėl globos namuose augantys vaikai nenori kalbėti apie artimiausius gyvenimo planus ir net paprasčiausias, į ateitį projektuojamas praktines užduotis jie linkę atmesti.
Bendravimo, streso valdymo ir kituose projektuose paaugliams dirbanti moteris daro išvadą, kad tokį elgesį skatina savisaugos instinktas, nenoras galvoti apie tai, kas gąsdina, kas su nežinia siejasi. Specialistė teigia, kad net šeimoje, kur nepavyko sukurti tvirto ryšio tarp vaiko ir globėjo, jaunas žmogus į savarankišką gyvenimą išeina su nepalyginamai tvirtesniu saugumo ir stabilumo jausmu.
Šiemet jau ketvirtą kartą viešoji įstaiga Darnūs namai globojamus paauglius kviečia į pasirengimo savarankiškam gyvenimui stovyklą. Jaunuoliai visą savaitgalį praleis Birštone ir įgis teisinių žinių apie galimą pagalbą jiems, lavins sprendimų priėmimo, ateities planų kūrimo, finansų valdymo ar net dienos planavimo įgūdžius.
Naivu tikėti, kad per tris dienas bus užglaistytos visos gyvenimo patirčių spragos. „Pats svarbiausias tikslas, kurio siekiame – pralaužti sunkiai įveikiamą bloką – paskatinti atsiliepti į kvietimą planuoti savo gyvenimą sulaukus pilnametystės, nesibaiminti naujo etapo“, – kalba šiame projekte dirbanti socialinė darbuotoja Dalia Bloznelienė.
Stovykla nemokama. Ji finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal projektą Kompleksinės paslaugos šeimai.
Šeimos maisto išlaidoms mėnesiui nusimato 50 Eur
Šiandien institucinėje globoje augantys vaikai iš bendraamžių apranga, laikysena nebeišsiskiria. Yra materialiai aprūpinti. Bet štai paprastą finansų planavimo užduotį ne visi lengvai įveikia.
Pabrėždama, kad paauglių branda skiriasi, specialistė dalijasi pastebėjimais apie praktines patirtis. „Stovyklose, mokymuose atliekame daug nesudėtingų praktinių užduočių. Vienoje iš jų reikia tam tikrą pinigų krepšelį paskirstytų būtiniausiems dviejų asmenų šeimos poreikiams. Ir štai yra manančių, kad dviem žmonėms maistui visam mėnesiui 50 Eur yra pakankama suma, vienok sveikatos poreikiams lėšų iš viso niekada nenusimatoma, – pasakoja D. Bloznelienė. – Laukia daug sunkumų. Bet sudėtingiausia bus susidurti su realybe ir ją atlaikyti“.
Institucinė pertvarka įgauna pagreitį. Į pagalbą ugdant savarankišką asmenybę ateina vis daugiau paslaugų, galimybių. Bet dar ne viena globos namuose užaugusi karta sulaukusi pilnametystės išeis kaip į mūšio lauką. Praktika rodo, kad nuolatinė priežiūra ir kontrolė, kuri neišvengiama institucinėje globoje, nepadeda ugdant savarankišką, už savo poelgius gebančią atsakomybę prisiimti asmenybę.
Praktinėse savarankiškumo pamokose galim padėti visi
Kai teismas priima sprendimą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, aiškiai apibrėžia ir jos trukmę – iki pilnametystės. Sulaukusiam 18 metų, valstybė garantuoja tam tikras teises, kurios turi palengvinti savarankiško gyvenimo pradžią ir užtikrinti būtiniausius poreikius.
„Be tėvų globos užaugęs vaikas įgyja teisę į įsikūrimo pašalpą. Ją gali gauti bet kuriuo metu iki sulauks 24-erių. Iki tokio pat amžiaus, jeigu mokosi, jam skiriama ir 152 Eur globos išmoka. Be to, pagal Paramos būstui įsigyti arba nuomoti įstatymą, jaunuoliai patenka į kategoriją asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą. Šią valią pareikšti galima vos tik sulaukus šešiolikos. Neretoje savivaldybėje yra tikimybė iki pilnametystės būstą net gauti arba bent gerokai pasistūmėti į priekį. O iki to laiko galima nuomai skirti ir dalį įsikūrimo pašalpos. Šios pašalpos panaudojimas yra gan liberalus: būstui nuomoti, baldams, buitinei technikai arba automobiliui įsigyti, susimokėti už mokslą ir kt.“, – aiškina Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Regina Klevinskienė.
Štai čia praktiškai tenka išbandyti savarankiško gyvenimo pamokas. „Labai skaudu, kad neretai suklumpama pernelyg pasitikint visais arba nepasitikint savimi. Tad kiekviena savalaikė pamoka ir patirtis įgalinanti globojamus jaunuolius pačius imtis aktyvaus vaidmens savarankiškame gyvenime, yra begalinės vertės“, – įsitikinusi R. Klevinskienė.
Šie vaikinai ir merginos yra šalia mūsų: gyvena kaimynystėje, kartu studijuoja ar tame pačiame kolektyve dirba.
Vien Kauno apskrities VTAS skaičiuoja, kad per metus Skyriaus apimamoje teritorijoje (Kauno r., Jonavos r., Prienų r., Raseinių r., Kaišiadorių r., Birštono m.) pilnametystės sulaukia nuo 25 iki 30 globojamų jaunuolių.
