Cholesterolis – raktas į širdies ir kraujagyslių sveikatą, o jo rodikliai gali išduoti pavojų net tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Medikai pabrėžia, kad „gerasis” ir „blogasis” cholesterolis organizmą veikia skirtingai, tad labai svarbu laiku atlikti tyrimus ir stebėti cholesterolio rodiklius.
„Blogasis” (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į ląsteles, o jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse.
Tuo metu „gerasis” (DTL, didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis absorbuoja MTL ir perneša jį iš kraujotakos atgal į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
„Jei kraujyje yra per daug MTL ir per mažai DTL, susidaro disbalansas: „blogasis” cholesterolis kaupiasi, o „gerojo” nepakanka jam pašalinti. Laikui bėgant, tai virsta cholesterolio plokštelėmis, kurios siaurina ir kietina arterijas (aterosklerozė), didindamos širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką. Cholesterolio vertinimui nepakanka žinoti tik bendrą jo kiekį – svarbus yra gerojo ir blogojo cholesterolio santykis, trigliceridų kiekis ir kiti rodikliai. Didelis MTL cholesterolio kiekis padidina širdies-kraujagyslių ligų ir insulto riziką, o didelis DTL lygis šią riziką sumažina”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Svarbu atlikti tyrimus
Atliekant lipidogramą, laboratorija nustato ne tik bendrą cholesterolio kiekį, DTL ir MTL cholesterolį bei trigliceridus, bet ir ne DTL cholesterolio rodiklį. Šis rodiklis parodo visų „blogojo” tipo lipoproteinų – MTL, LMTL, IDL ir kitų – bendrą kiekį, todėl geriau atspindi širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Dauguma laboratorijų MTL cholesterolio kiekio tiesiogiai nematuoja, o apskaičiuoja pagal trigliceridų ir kitų lipidų vertes. Kadangi trigliceridų lygį veikia maistas, idealu tyrimą atlikti nevalgius, nors daugelis gydytojų šiandien to nebereikalauja. Tuo tarpu ne DTL cholesterolio vertinimui pasninkas nėra būtinas, nes rezultatai būna panašūs tiek valgant, tiek nevalgius”, – dėsto medikė.
Anot jos, svarbus rodiklis yra ir lipoproteinas (a) – dar viena „blogojo” cholesterolio forma, kurios kiekį daugiausia lemia genetika. Maždaug 20 proc. žmonių turi padidėjusį lipoproteino (a) lygį, dėl kurio didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Cholesterolio rizikos įvertinimui svarbūs ne tik kraujo tyrimai, bet ir vaizdiniai metodai. Arterijų kraujo tyrimas, vadinamas „kalcio balo tyrimu”, gali parodyti, ar cholesterolio perteklius sukėlė plokštelių kaupimąsi. Kalcio buvimas arterijose rodo aterosklerozės pradžią”, – teigia E. Marciuškienė.
Padidėjęs cholesterolio kiekis nebūtinai reiškia, kad žmogus nesveikas. Jei nėra kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, vyresnis amžius, šeimos istorija, nutukimas, rūkymas, diabetas ar uždegiminiai procesai organizme, bendras širdies ir kraujagyslių ligų pavojus gali išlikti mažas.
Kai kurie žmonės gali turėti aukštą MTL cholesterolio lygį, tačiau arterijose nesikaupia plokštelės, todėl rizika per artimiausius dešimt metų išlieka nedidelė. Vis dėlto cholesterolio stebėjimas ir gydymas tokiais atvejais vis tiek yra rekomenduojamas.
Tyrimai rodo, kad net jei bendras cholesterolio kiekis yra normalus, aukštesnis MTL lygis siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir atskirus rodiklius bei kitus rizikos veiksnius.
Dėmesį atkreipti turėtų ir moterys
Moterys, stebėdamos savo cholesterolio kiekį, turi atsižvelgti į keletą hormoninių skirtumų, pastebi medikė. Remiantis 2023 m. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, 36 proc. moterų bendras cholesterolio kiekis yra didesnis nei rekomenduojama. Tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekis gali kisti priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės.
Dėl estrogeno poveikio moterų „gerojo” cholesterolio lygis paprastai būna didesnis nei vyrų. Tačiau menopauzės metu (50–55 m. amžiuje) moterys pastebi ryškius pokyčius – bendras ir „blogojo” cholesterolio kiekis padidėja, o „gerojo” paprastai sumažėja.
„Todėl net moterys, kurios anksčiau turėjo idealius cholesterolio rodiklius, vėliau gali susidurti su padidėjusiu cholesteroliu. Moterims ypač svarbu sekti cholesterolio lygį po menopauzės. Tam tikros nėštumo komplikacijos taip pat didina širdies ligų riziką. Nors nėštumo metu bendras cholesterolio kiekis padidėja, po nėštumo jis dažniausiai normalizuojasi. Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas rekomenduoja 55–65 metų moterims atlikti tyrimus kas 1–2 metus, o vyresnėms nei 65 metų – kasmet. Be to, bent kartą gyvenime rekomenduojama atlikti Lp(a) tyrimą, siekiant įvertinti įgimtą širdies ir kraujagyslių ligų riziką”, – aiškina „Antėja” laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.
Profilaktiškai cholesterolio rodiklius reikėtų tikrinti visiems vyresniems nei 20 metų žmonėms kas 4–6 metus, jei nėra paveldimos šeiminės hipercholesterolemijos. Asmenys, turintys širdies ligų rizikos veiksnių, turėtų tikrintis dažniau – kas 6–12 mėnesių.
Kaip rodiklius pagerinti
Cholesterolio kiekį galima pagerinti pakeitus mitybą, padidinus fizinį aktyvumą ir atsisakius žalingų įpročių. Organizmas cholesterolį ne tik gauna su maistu, bet ir gamina kepenyse, todėl tam tikras jo kiekis yra būtinas sveikatai. Vis dėlto, jei cholesterolio koncentracija kraujyje tampa per didelė, ji kelia rimtą pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai.
„Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir sustiprinti vaistų poveikį. Tačiau kartais vien sveikos gyvensenos nepakanka, tuomet gydytojas rekomenduoja cholesterolį mažinančius vaistus. Net ir tokiu atveju gyvenimo būdo pokyčiai išlieka būtini, nes jie padeda išlaikyti mažesnes vaistų dozes”, – sako „Antėja” gydytoja.
Vis dėlto cholesterolio kiekis gali išlikti didelis net ir gyvenant sveikai. Priežastimi gali būti paveldimumas – šeiminė hipercholesterolemija, kai cholesterolis dėl genetinių priežasčių kaupiasi kraujyje. Kita priežastis – netinkamos dietos.
„Asmenims, turintiems aukštą cholesterolio lygį, nerekomenduojama laikytis ketogeninės dietos, kurioje gausu riebalų ir mažai angliavandenių. Veiksmingiausia cholesterolio mažinimui yra augalinė arba veganiška dieta, nes ji sumažina cholesterolio suvartojimą su maistu ir padidina skaidulų kiekį”, – sako E. Marciuškienė.
Lengviausia laikytis širdžiai palankios mitybos gaminant maistą namuose – taip labiau kontroliuojama, ką valgome, kokie produktai naudojami, lengviau riboti porcijas. Valgant ne namuose šią kontrolę užtikrinti sunkiau.
Fizinis aktyvumas yra būtinas, bet svarbu pasirinkti tinkamą sporto rūšį. Įrodyta, kad MTL mažina ir DTL didina tik tam tikros fizinės veiklos formos: vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar kitos vidutinio intensyvumo kardio treniruotės.
