2021 03 19
Minint XVIII-osios Vyriausybės pirmąjį šimtadienį, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, jog ministrų kabinetas turėjo pirmiausia imtis pandemijos ir jos pasekmių valdymo, o pirmosios šimtas dienų buvo išties produktyvios.
„Savo kadenciją pradėjome kitaip, nei kurie nors mūsų pirmtakai iki šiol – turėjome operatyviai imtis COVID-19 padarinių valdymo ir kilimo iš koronaviruso pandemijos duobės, kurioje tuo metu buvome atsidūrę. Be abejo, vienas pagrindinių instrumentų tam – šalies biudžetas. Radę buvusios Vyriausybės biudžeto projektą buvome nemaloniai nustebinti – jame ne tik nebuvo numatyta lėšų pandemijos pasekmėms mažinti, bet ir nebuvo pinigų įstatymuose numatytoms išlaidoms – pvz. papildomam pensijų indeksavimui, kuris praėjusios kadencijos metu buvo garsiai ir plačiai deklaruotas. Išanalizavę ko trūksta, pateikėme atnaujintą biudžetą, jame skaidriai numatydami išlaidas, skirtas finansuoti pagalbos priemones dirbantiesiems ir darbo netekusiems, paramą verslui, vakcinos įsigijimą, papildomus viršvalandžių apmokėjimus specialistams ir kitas būtinas priemones“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Peržiūrėtame ir patobulintame valstybės biudžete, daugiau nei milijardas eurų skirtas pandemijos padariniams mažinti, taip pat įtrauktos lėšos senjorų pensijų, minimalaus darbo užmokesčio, išmokų vaikams didinimui.
Iš kiek daugiau nei milijardo:
- 573 mln. eurų skirta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms prastovų metu, taip pat dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo;
- apie 230 mln. eurų papildomai skirta nukentėjusio verslo subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui;
- apie 65 mln. eurų skirta COVID-19 vakcinos įsigijimui;
- apie 45 mln. eurų skirta PSDF išlaidų finansavimui, medikų priemokoms už pavojingą darbą;
- apie 80 mln. eurų numatyta gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, testavimui, laboratoriniams tyrimams;
- apie 90 mln. eurų kitoms įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais. Pvz., pareigūnams už viršvalandžius užtikrinant tvarką karantino metu.
Pozityviai naująjį biudžetą įvertino ir Europos Komisija (EK) po to, kai XVIII-oji Vyriausybė atnaujino biudžeto projektą. EK nuomone, Lietuva imasi būtinų fiskalinių priemonių reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeliamą neigiamą poveikį šalies ekonomikai, žmonėms, sveikatos apsaugos sistemai, o vykdoma anticiklinė fiskalinė politika atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai.
„Šioje sudėtingoje situacijoje galime šiek tiek ir pasidžiaugti – Lietuva patyrė vieną švelniausių ekonomikos nuosmukių Europos Sąjungoje 2020 m. Esame nuosaikūs optimistai dėl vakcinavimo proceso ir galimo palaipsnio karantino suvaržymų atlaisvinimo žingsnių, todėl viliamės, dar šiais metais gražinti ekonomiką į augimo kelią“, – sakė finansų ministrė.
Per pirmąjį šimtadienį taip pat pradėta kompleksinė mokesčių lengvatų peržiūra, siekiant didesnio mokestinio teisingumo. Tuo pačiu tai padės įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: pensijų indeksavimo, vienišų pensininkų skurdo mažinimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, geresnės švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų kokybės. Šiai peržiūrai taip pat suburta plačių kompetencijų, skirtingų sektorių atstovų mokesčių ekspertų grupė, kuri tikimąsi, savo patirtimi ir įžvalgomis prisidės prie kokybiškų pokyčių mokesčių sistemoje. Praeityje įvairios darbo grupės ir komisijos dažnai vykdavo už uždarų durų, kas kėlė rimtų klausimų dėl sprendimų objektyvumo. Šį kartą imamasi atviro ir skaidraus proceso.
Anot ministrės, suprantant mokesčių sistemos visapusiškumą ir dabartinį neapibrėžtumą dėl ateities, skuboti pokyčiai šiandien nėra prasmingi. Tačiau tai geras laikas sėsti prie bendro stalo ir ieškoti apgalvotų sprendimų ateičiai.
Be mokesčių lengvatų peržiūros, Finansų ministerija taip pat koordinuoja Europos Komisijos priemonės – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (EGADP) – plano rengimą. Jis skirtas šalims narėms įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes. Priemone bus finansuojamos valstybių struktūrinės reformos ir skatinamas ūkio atsigavimas, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms. Iš viso Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios turės būti paskirstytos 7 prioritetams: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Šiuo metu nacionalinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas rengiamas kartu su ministerijomis, jį derinant drauge su Vyriausybės programa ir 2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu. Galutinius nacionalinius planus šalys narės turi pateikti balandžio 30 d., o vėliau – dar gauti ir Europos Komisijos patvirtinimą. Ekonomikos atsigavimo plano įgyvendinimas prisidės prie neigiamų pandemijos pasekmių sumažinimo bei padės pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo vidutiniu laikotarpiu.
Dar kelios džiugios žinios, kurių sulaukė naujoji Vyriausybė – perspektyvūs reitingų agentūrų įvertinimai. Įtakinga reitingų agentūra „Moody’s“ po šešerių metų pertraukos pagerino Lietuvos ilgalaikio kredito reitingą, nustatydama A2 kategoriją, taip rodydama pasitikėjimą naująja Vyriausybe ir jos politika, „Standard & Poor’s“ – patvirtino turėtą A+, o „Fitch Ratings“ bei „DBRS Morningstar“ – įtvirtino stabilią perspektyvą. Vertinimo laikotarpiu vyko ne vienas Finansų ministerijos vadovybės ir reitingų agentūrų atstovų susitikimas, kurių metu pristatyta Vyriausybės programa finansų srityje, esami ir prognozuojami rodikliai. Aiškiai prognozuojama Vyriausybės politika ir jos veiksmų pagrindu prognozuojami rodikliai suteikia investuotojams koncentruotą informaciją apie gebėjimus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus – aukštas kredito reitingas rodo mažesnę riziką, kad skolininkas gali nevykdyti įsipareigojimų, ir atitinkamai garantuoja mažesnę skolinimosi kainą.
Šiandien, priešpaskutinę pirmojo Vyriausybės šimtadienio dieną, Finansų ministerija pristatė dar vieną nuveiktą darbą – Ekonominės raidos scenarijų, kuriame pažymima, jog pagrindas ekonomikos atsigavimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas.
„Visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, tačiau ir pasaulio ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys. Ir nors Lietuva per šį pandeminį laikotarpį patyrė vieną švelniausių ekonomikos nuosmukių Europoje, neapibrėžtumas dėl ateities išlieka. Šiais metais numatoma, kad Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią, kuris vidutinio laikotarpio metais, tikėtina, dar didėtų, tačiau atsigavimo tempas labai priklauso nuo tolimesnių epidemiologinių tendencijų“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministrė taip pat pažymėjo, jog nors COVID-19 pablogino darbo rinkos būklę, vidutiniu laikotarpiu tikimasi pagerėjimo.
„Be abejonės, pandemija pablogino nedarbo rodiklius Lietuvoje, tačiau ateityje situacija turėtų gerėti. Kalbant apie darbo užmokestį – jis ir toliau augs sparčiau, nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau didės“, – sakė ministrė, pridurdama, jog pastaruoju metu sumenkusią vidaus paklausą skatins namų ūkių vartojimas ir paspartėję investiciniai procesai.
Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad po pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais Lietuvos ekonomika šiemet turėtų atsigauti. Per visus 2021 metus Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,6 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais tikėtinas ekonomikos atsigavimo paspartėjimas – bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti vidutiniškai po 3,2 proc. per metus.
