Po to, kai Donaldas Trumpas paskelbė apie 20 proc. mokestį Europos prekėms, ES „rengiasi tolesnėms atsakomosioms priemonėms“, kad apsaugotų savo interesus, pareiškė Ursula von der Leyen ir paragino JAV „pereiti nuo konfrontacijos prie derybų“.
„Jau baigiame rengti pirmąjį atsakomųjų priemonių paketą, reaguodami į muitus plienui. O dabar ruošiamės tolesnėms atsakomosioms priemonėms, kad apsaugotume savo interesus ir verslą, jei derybos nepavyktų“, – ketvirtadienį iš Samarkando (Uzbekistanas), kur ji dalyvaus pirmajame ES ir Centrinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikime, sakė Komisijos pirmininkė.
„Taip pat atidžiai stebėsime, kokį netiesioginį poveikį gali turėti šie tarifai, nes negalime absorbuoti pasaulinių perteklinių pajėgumų ir nesutiksime su dempingu mūsų rinkoje“, – pridūrė ji.
Trečiadienį JAV prezidentas visoms šalims nustatė ne mažesnį kaip 10 proc. tarifą, o ES buvo įtraukta į 60 „didžiausių pažeidėjų“ sąrašą ir jai pritaikytas didesnis – 20 proc. tarifas. Numatyta, kad mokesčiai įsigalios kitą trečiadienį.
Taip pat paskelbta, kad nedelsiant įsigalios 25 % tarifai už JAV ribų pagamintiems automobiliams.
Švedija ir Airija savo pareiškimuose jau pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl papildomų tarifų.
„Nenorime didėjančių prekybos kliūčių. Nenorime prekybos karo. Dėl to mūsų gyventojai taptų skurdesni, o pasaulis ilgainiui taptų pavojingesnis“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
„Tačiau – Švedija ir Švedijos vyriausybė yra gerai pasirengusios tam, kas vyksta dabar. Stovime ant tvirto ekonominio pagrindo, turime pasaulinio lygio viešuosius finansus“, – pridūrė jis.
Airijos atstovai pareiškime teigė, kad blokas „turi išlikti ramus ir pamatuotas“, ir pridūrė, kad „ES ir Airija yra pasirengusios rasti sprendimą derybose su JAV“.
„Kartu su kolegomis iš vyriausybės, savo pareigūnais ir ES artimiausiomis valandomis ir dienomis peržiūrėsime situaciją ir geriausią būdą reaguoti. ES turės reaguoti proporcingai, kad apsaugotų mūsų piliečius, darbuotojus ir įmones“, – pridūrė jis.
Anksčiau šią savaitę kreipdamasi į Europos Parlamentą L. von der Leyen sakė, kad blokas turi daug kortų: nuo prekybos iki technologijų ir mūsų rinkos dydžio“, todėl ‚į šias derybas žengs iš tvirtos pozicijos‘.
2023 m. ES su JAV užfiksavo 156,6 mlrd. eurų vertės prekių perteklių, tačiau 108,6 mlrd. eurų vertės paslaugų deficitą.
ES pareigūnai anksčiau sakė, kad Briuselis jau turi du JAV produktų, kuriems gali būti taikomi muitai, sąrašus, įskaitant vieną, į kurį įtrauktos prekės, kurioms nuo 2018 m. taikomi sustabdyti muitai. Pasak pareigūnų, gali prireikti papildomų priemonių, kurios potencialiai galėtų būti nukreiptos į paslaugas.
Savo trumpoje kalboje ketvirtadienį L. von der Leyen teigė sutinkanti su D. Trumpu, kad „kiti naudojasi dabartinėmis taisyklėmis“ ir kad ji yra „pasirengusi remti bet kokias pastangas, kad pasaulinė prekybos sistema atitiktų pasaulio ekonomikos realijas“.
„Tačiau taip pat noriu aiškiai pasakyti: griebdamiesi tarifų kaip pirmos ir paskutinės priemonės, jos nepataisysite“, – sakė ji ir pridūrė: „Nuo konfrontacijos pereikime prie derybų“.
