Lietuva neturi būti daloma į dvi, tris, keturias ar penkias Lietuvas, kai kalbame apie regioninę politiką – ji turi būti viena, drąsiai žvelgianti į ateitį! Pasigilinus į gimtąsias šaknis – dauguma iš mūsų augome ir mokėmės mažuose miesteliuose ar kaimo vietovėse, kur formavosi mūsų pasaulėžiūra, visuomeninės nuostatos ir pagarba gimtajam žodžiui. Mažuose Lietuvos miesteliuose glūdi turtinga mūsų tautos praeitis, kurią išsaugojo bebaimiai knygnešiai ir puoselėjo Motiejus Valančius, Maironis ar Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Liūdna pripažinti, kad šalies regionai nyksta – remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvos regionuose kiekvienais metais mažėja. Pavyzdžiui, išankstiniais duomenimis prognozuojama, kad šiemet, lyginant su 2016 m., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione kaimo vietovėse įsikūrusių žmonių skaičius sumažės net 49 467 gyventojais.
Žmonės verčiami išsikelti iš mažųjų miestelių bei kaimų, nes čia viena po kitos uždaromos gydymo įstaigos, mokyklos ir skiriamos gerokai mažesnės lėšos ugdymui nei sostinėje. Vienam ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar bendrojo ugdymo mokykloje besimokančiam mokiniui, kuris gyvena sostinės regione, praeitais metais skirta 4,9 tūkst. eurų suma, tuo tarpu – mokiniui, kuris mokėsi Šiaulių apskrityje, ta pati skirta suma buvo skurdesnė ir sudarė 4,4 tūkst. eurus. Dar blogiau, kad tas pats besimokantis vaikas Tauragės apskrityje iš ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo įstaigos biudžeto – gavo tik 4 tūkst. eurų.
Lyg to būtų maža, regionuose gerokai sudėtingiau susirasti darbą nei Vilniuje, nes mažieji miesteliai ar kaimai sulaukia mažai investicijų iš verslo įmonių, kurios kurtųsi, augtų ir plėstųsi juose, pasiūlydamos naujas darbo vietas vietos gyventojams. Tai įrodo darbo vietų tarp skirtingų regionų skaičiaus skirtumai. Šių metų III-ąjį ketvirtį sostinės regione fiksuotos 15 093 laisvos darbo vietos, tuo tarpu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – buvo 3956 laisvomis darbo vietomis mažiau.
Darbo užmokesčio skirtumai
Atskirtis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų – išlieka didelė, o kai kuriose šalies savivaldybėse atotrūkis tarp vidutinio darbo užmokesčio siekia net 577 eurus! Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Vilniuje ir jo apskrityje vidutinis mėnesio atlyginimas prieš mokesčius sudarė 1978 eurus, tuo tarpu Tauragės regione – buvo vienas mažiausių ir siekė vos 1401 eurą.
Darbo užmokesčio atotrūkio tarp Vilniaus ir kitų regionų problema vis dar aktuali, todėl europinių pinigų iš Sanglaudos fondo išsaugojimas tam, kad regionų gyventojai su savo darbo užmokesčiu pasivytų vilniečius, yra gyvybiškai reikalingas regionuose gyvenantiems žmonėms, kurie neturi jaustis antrarūšiais Lietuvos piliečiais vien dėl to, kad gyvena ne sostinėje, o Tauragėje ar Ignalinoje.
Sanglaudos politikos tikslas – sumažinti skirtumus ir atsilikimą tarp atskirų Europos Sąjungos regionų. O tai reiškia, kad europinės lėšos yra skiriamos darbo vietų kūrimui, ekonomikos ir investicijų skatinimui Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose.
Sanglaudos politikos ateitis
Neramina Sanglaudos politikos ateitis ir finansinės perspektyvos, nes panašu, kad fondo pinigai tampa nacionalinių valdžių papildomais biudžetais, kuriuos skirtingos Europos Sąjungos šalys pasitvirtins ir neturės derinti su Europos Parlamentu. Tai reiškia ne ką kitą, bet tai, kad Sanglaudos fondo lėšų išsidalinimas priklausys nuo to, kam tokias lėšas norės atiduoti skirtingų šalių Vyriausybės.
Sanglaudos pinigai itin reikalingi mažiems miesteliams ir regionams, kur žmonės gauna gerokai mažiau pajamų ar susiduria su nedarbu dėl riboto darbo vietų skaičiaus. Europa, prieš skirdama lėšas šalims narėms iš Sanglaudos fondo, turėtų išsiaiškinti, kokioms reikmėms planuojama panaudoti pinigus. Neprošal būtų vykdyti ir nacionalinių valdžių kontrolę tam, kad nustatyti, ar skirtos regionams lėšos pasiekė ten gyvenančius žmones.
Lietuvos valdžios institucijos privalo atsiskaityti Europai ir Lietuvos žmonėms, kur leidžia Sanglaudos pinigus! Drauge su savo kraštą mylinčiais aktyviais tautiečiais inicijavome peticiją, kuria siekiame apsaugoti regionuose gyvenančių žmonių pinigus. Peticija adresuota ES institucijoms, kurias raginame užkirsti kelią pinigų perkėlimui, diskriminuojant vidurio ir vakarų Lietuvos regionų gyventojus, kurių diduma gyvena gerokai prasčiau nei vilniečiai.
Išties džiugu, kad aktyvūs Lietuvos gyventojai susirūpinę mūsų šalies mažų miestelių ir kaimiškų vietovių ateitimi! Vis daugiau Lietuvos žmonių, gyvenančių Prienuose, Marijampolėje ar Tauragėje, kelia klausimą, kodėl Lietuvos Vyriausybė užkerta jiems kelią gyventi ne prasčiau, nei sostinėje, ir gviešiasi regionams priklausančių pinigų, kurių suma siekia net 319 mln. eurų. Nekantriai laukiu Lietuvos piliečių peticijos, kuria jie prieštarauja Vyriausybės siekiui atimti dalį Lietuvos regionams priklausančios ES paramos, nagrinėjimo Europos Parlamente.
Bedarbių skaičiaus augimas
Lietuvos banko Darbo užmokesčio prognozėje už II-III-ąjį ketvirčius pastebima, kad darbo pajamų augimas lėtėja. Šių metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais fiksuotas 0,7 proc. mažesnis vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio didėjimas, kuris dar metų pradžioje sudarė 1,3 proc. Tai, kad pajamų augimas traukiasi – neramina, ypač vertinant infliacijos lygį Lietuvoje, kuris šiandien sudaro net 23,6 proc. ir yra vienas didžiausių lyginant su 2009 metų recesija, kuomet Lietuvos ekonomika išgyveno perkaitimą. Esant milžiniškai infliacijai šalyje, uždirbami pinigai nuvertėja arba yra ,,suvalgomi“ tos pačios infliacijos. Būtent tai lemia, kad vis sudėtingiau galime įpirkti išbrangusius maisto produktus ir kitas prekes.
Be kita ko, jei sostinėje gyvenantis ir dirbantis žmogus gali susirasti gerai apmokamą ir kvalifikuotą darbą, regionuose tai padaryti gana sunku dėl sąlyginai mažo skaičiaus darbo vietų. Dažniausiai regionuose ir mažuose miesteliuose yra po vieną ar kelis didesnius darbdavius. Maža to, ne paslaptis, kad daugumoje įmonių siūlomi atlyginimai yra ne ką didesni, o gal net mažesni už valstybės mokamas socialines išmokas. Todėl natūralu, kad regionų gyventojai praranda motyvaciją dirbti ir gauti oficialų atlyginimą, o kita dalis – emigruoja iš savo gimtinės svetur. Šiemet iš Lietuvos išvyko jau 24 tūkst. lietuvių, o tai yra pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Nedarbo lygis Lietuvoje kyla ir šio mėnesio viduryje siekė 8,3 proc. Daugėja darbo ieškančių žmonių skaičius – lapkričio pradžioje Užimtumo tarnyboje registruota 1,8 proc. daugiau bedarbių nei praeitą mėnesį. Padidėjusios elektros energijos ir dujų kainos gali sustabdyti verslų regionuose veiklą. O tai reikš, kad įmonės pradės karpyti atlyginimus darbuotojams ar juos atleidinėti.
Lietuvos ekonomikai reikalingi sprendimai – priimti Europoje
Europa susitarė dėl bendrų dujų pirkimų ir apmokestins nepagrįstą energetikos įmonių pelną, nukreipiant iš tokio apmokestinimo gautus pinigus sunkiau besiverčiantiems gyventojams ar įmonėms.
Centralizuotas dujų pirkimas leis įmonėms atpiginti naudojamus gamyboje dujų išteklius. Kalbama ir apie lubų įvedimą dujų kainoms, tokiu būdu siekiant sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas.
Turime vystyti atsinaujinančią energetiką. Energijos gamyba ir taupus tokios energijos naudojimas, kuris įmanomas renovavus pastatus – itin reikalingas. Džiaugiuosi, kad drauge su kitais EP nariais iškovojome papildomai pinigų naujų atsinaujinančios energetikos objektų statybai, todėl Lietuva ir kitos bendrijos šalys galės kurti vėjo ir saulės jėgainių parkus bei vystyti atsinaujinančią energetiką.
