Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 9 proc., ekonomistai teigia, kad didžiausios įtakos tam darė tebebrangstantis kuras ir centralizuotai tiekiama šiluma. Anot jų, papildomai infliaciją augino ir didėjančios maisto produktų bei paslaugų kainos.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kainų indeksas netrukus gali pasiekti dviženklį skaičių – tikėtina, kad šventiniu laikotarpiu gali dar labiau augti maisto kainos.
„Manyčiau, kad (infliacija – BNS) gali būti arti piko. Neatmesčiau galimybės, kad gali ir į dviženklę ribą įšokti, nes bazės efektas vis dar bus žemas. Šiaip realiai ryškesnio mažėjimo jau galime tikėtis tik nuo pavasario“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Manau, kad iki kovo mėnesio, tuos tris mėnesius likusius, galime tikrai tikėtis arti dešimties procentų infliacijos, gal net ir vieną kitą mėnesį viršys“, – pridūrė jis.
Pasak jo, daug priklausys ir nuo to, kokia bus maisto prekių kainų dinamika, nes artėjant Kalėdoms gali būti didelė „pagunda pakelti kainas“. Ž. Maurico teigimu, pastaraisiais metais žmonės vis daugiau pinigų išleidžia maistui, o ne kitoms prekėms.
„Turėtų (…) metinė maisto kainų infliacija Lietuvoje pašokti iki 8 proc. (…) Maisto perka daug ir kadangi perka brangaus maisto, išskirtinio, tai, manau, kad infliacija gali šoktelėti“, – sakė ekonomistas.
Pasak SEB ekonomisto Tado Povilausko, labiau negu tikėtasi infliaciją pastaruoju metu didino du dalykai: degalų ir centralizuotos šilumos brangimas.
„Visą lapkritį degalų kainos – ir benzino, ir dyzelino – didėjo. Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl ta infliacija buvo šiek tiek didesnė nei prognozuota, o antra jau nuspėjama kainų augimo dedamoji – į viršų toliau tebesistiebiančios šilumos kainos“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Anot jo, be šių akivaizdžių priežasčių tolesnį infliacijos augimą skatina ir maisto kainų didėjimas.
„Jis vyksta jau keletą mėnesių – iš pradžių maisto kainos augo biržose, kol galiausiai persimetė ir į galutinę kainą mažmeninėje rinkoje. Tas trijų veiksnių kokteilis (kuro, šilumos, maisto produktų – BNS) yra svarbiausia priežastis, kodėl ta mėnesinė infliacija lapkričio mėnesį buvo 0,9 proc., nes istoriškai šį mėnesį infliacija būna arti nulio“, – aiškino SEB ekonomistas.
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tolesnį infliacijos didėjimą lemia ne tik energetinių išteklių ir šilumos kainų augimas, bet ir paslaugų brangimas.
„Pastarajame sektoriuje kainos kyla tiesiog dėl ekonomikos atsigavimo, pakankamai geros situacijos darbo rinkoje ir atlyginimų didėjimo. Tie 9,3 proc. susideda iš dviejų komponentų – energetinių išteklių ir paslaugų sektoriaus kainų augimo“, – pastebi ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, infliacija artėja prie maksimalių ribų, kurias dar gali toleruoti žmonės – kainų augimo tempas kol kas sutampa su atlyginimų augimu.
„Problema, su kuria susidursime netrukus, yra ne tai, kad tas infliacijos skaičius yra prastas, o žmonių reakcija į tą skaičių, nes jau praėjusį mėnesį Lietuvos vartotojų nuotaikos pradėjo blogėti, o nukritus gyventojų lūkesčiams gali kristi ir vartojimo apsukos“, – teigia ekonomistas.
„Toliau auganti infliacija tiesiog gali paskatinti dalį gyventojų fokusuotis tik į pirmojo būtinumo prekes ir paslaugas, tuo labiau, kad jos realiai labiausiai ir brangsta“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Lietuvoje suderinta išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2020-ųjų lapkričiu – buvo 9,3 proc., o mėnesio – 0,9 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.
Autoriai: Vytautas Budzinauskas, Remigijus Bielinskas
