Filipinietė Maria Ressa (Marija Resa) ir rusas Dmitrijus Muratovas, du spaudos laisvės gynėjai, penktadienį atsiims šių metų Nobelio taikos premiją, paskirtą jų puolamai profesijai pagerbti.
MRessa, naujienų svetainės „Rappler“ viena įkūrėjų, ir D. Muratovas, nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius, Nobelio premiją spalio pradžioje laimėjo už „pastangas apsaugoti raiškos laisvę“.
Jai gresia kalėjimas, o jis palaidojo kelis kolegas. „Sveika visuomenė ir demokratija priklauso nuo patikimos informacijos“, – ketvirtadienį pareiškė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen), smerkdama propagandą, dezinformaciją ir melagienas.
Vis dėlto laisvai ir nepriklausomai žurnalistikai visame pasaulyje gresia pavojus.
„Kol kas spaudos laisvei gresia pavojus“, – išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Ressa, paklausta, ar prestižinė premija pagerino padėtį jos šalyje, „Reporterių be sienų“ (RSF) spaudos laisvės indekse užimančioje 138-ą vietą.
„Tai tarsi Damoklo kardas, pakibęs virš galvos“, – kalbėjo 58-erių M. Ressa.
„Filipinuose įstatymai galioja, bet… skaudžiausias istorijas tenka pasakoti savo paties rizika“, – pridūrė žurnalistė.
Ji paminėjo trečiadienį į galvą nušautą savo tautietį ir buvusį kolegą – laikraščio „Manila Standard“ reporterį Jessą Malabananą (Džesą Malabananą).
J. Malabananas, taip pat dirbęs korespondentu naujienų agentūrai „Reuters“, rašė karo su narkotikų platintojais tema, kuri yra itin aktuali Filipinuose.
Jei bus patvirtinta, kad ši žmogžudystė yra susijusi su jo profesija, jis bus 16-as Filipinuose nužudytas žurnalistas nuo Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) prezidentavimo pradžios 2016 metais, teigia RSF.
M. Ressa, kurios tinklapis smarkiai kritikuoja Filipinų prezidentą Rodrigo Duterte (Rodrigą Dutertę), pati figūruoja septyniose bylose savo šalyje.
Šiuo metu ji yra lygtinai paleista, kol laukia apeliacijos svarstymo po to, kai pernai buvo nuteista už šmeižtą. Jai teko prašyti keturių teismų leidimo, kad galėtų nuvykti ir asmeniškai atsiimti savo Nobelio premiją.
Užsienio agentas?
Tuo metu 60-metis D. Muratovas yra vienas iš „Novaja Gazeta“ įkūrėjų ir šiuo metu eina šio leidinio vyriausiojo redaktoriaus pareigas.
Tai – vienas iš retų nepriklausomų leidinių Rusijos žiniasklaidos kraštovaizdyje, kurį daugiausia kontroliuoja valstybė.
Laikraštis žinomas dėl savo tyrimų apie korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.
Nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio buvo nužudyti šeši „Novaja Gazeta“ žurnalistai, tarp jų – Ana Politkovskaja, nušauta 2006 metais.
„Jei dėl Nobelio taikos premijos būsime užsienio agentai, nesijaudinsime, ne“, – ketvirtadienį sakė D. Muratovas žurnalistams, paklaustas apie pavojų, kad Kremlius žengs tokį žingsnį.
„Bet iš tikrųjų… nemanau, kad gausime šią etiketę. Vis dėlto mums gresia kai kurie kiti pavojai“, – pridūrė jis.
„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.
Tačiau jis buvo suteiktas daugeliui Kremliui kritiškų žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių, todėl jų darbas tapo itin sunkus.
Rusija RSF spaudos laisvės indekse užima 150-ą vietą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perspėjęs, kad Nobelio premija nėra „skydas“, saugantis žurnalistus nuo „užsienio agento“ statuso.
„Naujienų pranešimas nebeturėtų būti mirtina veikla“
Kaip rodo RSF parengta ataskaita, per pastaruosius 20 metų visame pasaulyje buvo nužudyti mažiausiai 1 636 žurnalistai, iš jų 46 – nuo šių metų pradžios iki gruodžio 1-osios.
„Naujienų pranešimas nebeturėtų būti mirtina veikla“, – šią savaitę pristatydamas ataskaitą sakė organizacijos vadovas Christophe’as Deloire’as (Kristofas Deluaras).
Tuo metu Komitetas žurnalistams ginti (CPJ) ketvirtadienį pranešė, kad visame pasaulyje įkalintų žurnalistų skaičius niekada nebuvo didesnis; šiuo metu už grotų jų yra 293.
Nobelio taikos premija M. Ressai ir D. Muratovui bus įteikta per ceremoniją Oslo rotušėje penktadienį 13 valandą (14 val. Lietuvos laiku). Renginys dėl pandemijos bus kuklesnis nei paprastai.
Premiją sudaro diplomas, auksinis medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (apie 1 mln. eurų); pinigai bus padalyti abiem laureatams.
Nobelio medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos premijų laureatai normaliomis aplinkybėmis savo premijas atsiimtų per atskirą ceremoniją Stokholme šį penktadienį, tačiau dėl pandemijos apdovanojimai jiems buvo įteikti anksčiau šią savaitę jų šalyse.
Penktadienį Švedijos sostinėje bus surengta ceremonija laureatams pagerbti; joje dalyvaus karališkoji šeima.
Užsienio naujienų skyrius
