Nuolat kintančios klimato sąlygos ir didėjanti pasaulinė maisto paklausa lemia neišvengiamus pokyčius ir žemės ūkio sektoriuje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantas ir įmonės „Agrodronas“ įkūrėjas Mindaugas Dorelis pastebi, kad dalį šių iššūkių gali padėti įveikti bepiločių orlaivių technologijos – jų pagalba galima žymiai padidinti produktyvumą, sumažinti sąnaudas ir pagerinti aplinkos apsaugą. Daug su ūkininkais bendraujantis mokslininkas pastebi, kad ši technologija ir dirbtinis intelektas jau iš esmės keičia tradicinius ūkininkavimo metodus.
Agrodronai – plačios panaudojimo galimybės
M. Dorelis jau daugiau nei 5 metus daug dėmesio skiria modernioms technologijoms, tarp jų ir bepiločiams orlaiviams. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dronai jau ne ateities, o dabarties technologija. „Bepiločių orlaivių pagalba ūkininkai gali greitai ir tiksliai apžvelgti didelius žemės plotus ir lengvai stebėti pasėlių būklę. Naudodami multispektrines kameras, dronai padeda aptikti ligas, kenkėjus ar vandens trūkumą anksčiau, nei juos pastebėtų į laukus atvykęs ir po juos vaikštantis ūkininkas. Be to, dronai įgalina itin tiksliai paskirstyti preparatus konkrečiai ten, kur jų tuo metu reikia“, – pasakoja M. Dorelis. Jis pastebi, kad dronai leidžia racionaliai naudoti resursus, taupo išlaidas ir tuo pačiu mažina aplinkos taršą, padeda užauginti kokybišką produktą.
VDU ŽŪA doktorantas pastebi, kad technologijos nuolat tobulėja, plečiasi jų panaudojimo galimybės. „Bepiločiai orlaiviai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir žuvivaisos sektoriuje. Juos pasitelkia ir inžinieriai, nes dronais galima paskleisti tam tikras skystas priemones ar kietas birias medžiagas ant skirtingų reljefų ar paviršių“, – apie plačias dronų panaudojimo galimybes kalba M. Dorelis.
Jau tapo įprastais šiuolaikinių ūkininkų pagalbininkais
Mokslininkas pastebi, kad dabar ūkininkai apsišvietę, puikiai žino apie dronų galimybes ir jie vis plačiau naudojami ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. „Prieš 6 metus pirmi Lietuvoje iš Kinijos atsivežėme agrodroną, o dabar šios technologijos jau nieko nebestebina. Lietuvos ūkininkai perima patirtį ir technologijų panaudojimo galimybes ir vieni iš kitų, ir iš užsienio šalių. Mūsų ūkininkai stebina savo šiuolaikiškumu ir kūrybiškumu pritaikant šias technologijas konkretiems savo ūkio poreikiams“, – pasakoja su iššūkius patiriančiais ir sprendimų ieškančiais ūkininkais daug bendraujantis mokslininkas.
VDU ŽŪA doktorantas atkreipia dėmesį, kad bepiločių orlaivių technologijų naudojimas ir su šia technologija susijusi programinė įranga paremta dirbtiniu intelektu skatina ir naujų žemės ūkio metodų plėtrą, pavyzdžiui, naujų augalų veislių tyrimus, kurios yra atsparesnės aplinkos sąlygoms. Tai padeda užauginti kokybišką derlių ir mažinti nuostolius dėl nepalankių sąlygų.
Gelbsti ir po liūčių, ir kai į laukus įvažiuoti trukdo vešlūs augalai
Vienas iš praktinių bepiločių orlaivių technologijų pavyzdžių – dronų technologijų panaudojimas pienininkystės ūkiuose auginant kukurūzus. „Pienininkystės ūkiai dabar pagrinde ruošia pašarus iš kukurūzų, nes juose daug masės ir baltymų. Norint užauginti gerą kukurūzų derlių, labai svarbu laiku augalams duoti medžiagų, kurių jiems trūksta ir tai padaryti laiku, net jeigu ir į lauką su traktorine ūkio technika įvažiuoti sudėtinga ar net neįmanoma. Su bepiločiais orlaiviais paprasta įvertinti augalų būklę ir augalus pamaitinti reikalingomis medžiagomis“, – apie dronų galimybes kalba VDU ŽŪA doktorantas.
M. Dorelis pastebi, kad įmonės „Agrodronas“ darbuotojai ypatingai daug skambučių sulaukia po stiprių liūčių. „Kai ūkininkai negali į laukus įvažiuoti su traktorinėmis transporto priemonėmis, mes su dronais laukuose paskleidžiame reikiamus biologinius preparatus ar mikroelementus, kad padėtume spręsti problemas“, – pasakoja dronų technologijų ekspertas.
Dronų spiečių technologijos atvertų dar daugiau galimybių
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dronai turi ir daug Lietuvoje dar neišnaudojamų galimybių. „Kol kas Lietuvoje teisiškai neišspręsta bepiločių orlaivių spiečiaus technologija. Pagal įstatymus vienas pilotas turi valdyti vieną droną, bet visame pasaulyje jau ir dabar vienas pilotas dažnai dirba daugiau nei su vienu dronu. Dronų technologijas galima pilnai automatizuoti – su dirbtinio intelekto pagalba kontrolė žymiai paprastesnė ir vienas pilotas gali saugiai kontroliuoti kelis orlaivius“, – apie laukiamus galimo teisinio reguliavimo keitimus kalba mokslininkas.
Pašnekovas pastebi, kad kitos dėl teisinių ribojimų kol dar Lietuvoje neišnaudojamos bepiločių orlaivių galimybės – augalų apsaugos produktų paskleidimas ant augalų, kai to reikia. „Iš dronų išpurškiant šiuos produktus išskiriama mažiau CO2, labai žymiai sumažinami pačių preparatų bei vandens kiekiai, taip einama tvarumo link. Naudojant dronus nepaliekama technologinių vėžių – racionaliai naudojamas ir saugomas dirvožemis. Kitų šalių ūkininkai dabar šią technologiją labai sėkmingai naudoja ir piktžolių sankaupoms naikinti. Iš pradžių jie bepiločiais orlaiviais susirenka informaciją, ją analizuoja ir duomenis perkelia į agrodroną, purkštuvą, kuris skrenda į vietas, kur nustatytos piktžolių sankaupos, ir tik ten purškia herbicidus“, – pasakoja M. Dorelis.
Mokslininkas tikisi, kad ateityje keisis teisinis reguliavimas ir Lietuvoje ūkininkai galės išnaudoti daugiau bepiločių orlaivių suteikiamų galimybių ūkininkauti efektyviau ir tvariau.
Į doktorantūrą VDU ŽŪA įstojo po IT studijų
Prisimindamas savo pirmus žingsnius žemės ūkio sektoriuje, bepiločių orlaivių technologijų ekspertas M. Dorelis pasakoja, kad po informacinių technologijų studijų doktorantūros studijoms pasirinko VDU ŽŪA, nes žemės ūkio sektorius – perspektyvi sritis. „Esu informacinių technologijų inžinierius ir agrosektoriuje matau daug perspektyvų iš verslo pusės. Keičiasi klimatas, vis labiau įtempta situacija darbo rinkoje, o maisto poreikis pasaulyje nuolat auga, tai verčia keistis visą agrosektorių ir atveria kelią naujoms technologijoms, tarp kurių ir dronai, ir dirbtinis intelektas. Žemės ūkio sektorius turi didelį potencialą pritraukti dideles investicijas į tolesnį automatizavimą, jau dabar pasitelkiant dirbtinį intelektą specialiai žemės ūkiui kuriamos naujos technologijos siekiant didinti sektoriaus efektyvumą“, – pasakoja doktorantas.
Pašnekovas džiaugiasi, kad doktorantūros studijos VDU ŽŪA atveria daug galimybių pasiekti naujausią mokslinę informaciją. „Doktorantai gali susipažinti su naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, konferencijų metu susitikti su panašius klausimus sprendžiančiais mokslininkais iš kitų šalių. Be to, svarbu, kad VDU ŽŪA skatina savo tyrimus nukreipti į verslumo pusę, tai puiki galimybė su patyrusių mokslininkų pagalba pradėti kurti savo verslą“, – apie doktorantūros studijų galimybes ambicingų tikslų turintiems studentams kalba M. Dorelis.
