Roma, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Kasmet atrandama apie 1500 lotyniškų užrašų, suteikiančių neįkainojamą progą pažvelgti į senovės romėnų kasdienį gyvenimą, bet ir keliančių didelį iššūkį istorikams, kuriems tenka juos interpretuoti.
Tačiau dabar naujas dirbtinio intelekto įrankis, iš dalies sukurtas „Google“ tyrėjų, galės padėti lotynų kalbos mokslininkams sudėti šias praeities dėliones, sakoma trečiadienį paskelbtame tyrime.
Užrašai lotynų kalba – nuo imperatorių dekretų iki grafičių miestų gatvėse – buvo paplitę visame Romos pasaulyje. Vienoje mozaikoje prie namo senovės Pompėjų mieste netgi įspėjama: „Saugokitės šuns“.
Šie užrašai „yra be galo brangūs istorikams, nes jie yra tiesioginiai senovės minties, kalbos, visuomenės ir istorijos liudytojai“, – teigė vienas iš tyrimo autorių Yannisas Assaelis, „Google“ dirbtinio intelekto laboratorijos „DeepMind“ tyrėjas.
„Jie unikalūs tuo, kad yra parašyti pačių senovės žmonių iš visų socialinių klasių ir bet kokia tema. Tai nėra tik elito parašyta istorija“, – per spaudos konferenciją sakė Y. Assaelis, kartu su kitais sukūręs dirbtinio intelekto modelį.
Tačiau šie tekstai per tūkstantmečius dažnai būna pažeisti. „Paprastai nežinome, kur ir kada jie buvo parašyti“, – sakė Y. Assaelis.
Taigi tyrėjai sukūrė generatyvinį neuroninį tinklą – dirbtinio intelekto įrankį, kurį galima mokyti atpažinti sudėtingus ryšius tarp duomenų tipų. Savo modelį jie pavadino Enėju – Trojos didvyrio ir graikų deivės Afroditės sūnaus vardu.
Jis buvo mokomas pateikiant duomenis apie lotyniškų užrašų datas, vietas ir reikšmes visoje du tūkstantmečius gyvavusioje imperijoje, apėmusioje penkis milijonus kvadratinių kilometrų.
Notingemo universiteto epigrafė Thea Sommerschield, kartu su kitais kūrusi dirbtinio intelekto modelį, sakė, kad „tyrinėti istoriją per užrašus yra it sudėti milžinišką dėlionę“.
„Negalite išspręsti galvosūkio turėdami tik vieną atskirą detalę, net jei turite informacijos, kokios spalvos ir pavidalo yra visa dėlionė“, – aiškino ji ir pridūrė, jog šią informaciją reikia panaudoti tam, kad būtų surastos jungiančiosios detalės.
Išbandyta su Augustu
Tai gali būti didžiulis darbas.
Lotynų kalbos mokslininkai turi palyginti įrašus su „potencialiai šimtais paralelių“, o tai yra užduotis, „reikalaujanti nepaprasto išprusimo“ ir „sunkių paieškų rankomis“ didžiulėse bibliotekų ir muziejų kolekcijose, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime.
Tyrėjai treniravo savo modelį, pasitelkę 176 861 įrašą, susidedantį iš arti 16 milijonų simbolių, penki procentai jų buvo vaizdai.
Dabar jis gali įvertinti įrašo buvimo vietą, rinkdamasis iš 62 Romos provincijų, pasiūlyti dešimtmetį, kada jis buvo sukurtas, ir netgi spėti, kokių dalių jam galbūt trūksta, sakė jie.
Norėdama patikrinti savo modelį, komanda paprašė Enėjo išanalizuoti garsųjį užrašą pavadinimu „Res Gestae Divi Augusti“, kuriame pirmasis Romos imperatorius Augustas išsamiai aprašė savo laimėjimus.
Istorikai vis dar diskutuoja, kada tiksliai šis tekstas buvo parašytas.
Nors tekste gausu perdėjimų, nesusijusių datų ir klaidingų geografinių nuorodų, tyrėjai sakė, kad Enėjas sugebėjo panaudoti subtilias užuominas, tokias kaip archajiška rašyba, ir nustatyti dvi galimas datas, dėl kurių diskutuoja istorikai.
Pasak „DeepMind“, daugiau nei 20 istorikų, išbandžiusių šį modelį, nustatė, kad jis 90 proc. atvejų yra naudingas atspirties taškas. Geriausi rezultatai buvo gauti, kai istorikai panaudojo dirbtinio intelekto modelį kartu su savo, kaip tyrėjų, įgūdžiais, o ne pasikliovė tik vienu kuriuo nors.
„Nuo pat savo proveržio generatyviniai neuroniniai tinklai, regis, prieštaravo švietimo tikslams, kėlė būgštavimus, kad pasitelkiamas dirbtinis intelektas veikiau trukdo kritiniam mąstymui, o ne gilina žinias“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Robbe‘as Wulgaertas, dirbtinio intelekto tyrėjas iš Belgijos.
„Plėtodami Enėją, mes parodėme, kaip ši technologija gali prasmingai paremti humanitarinius mokslus, atremdama konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria istorikai“, – sakė jis.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
