Zapyškyje Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai turi gilias tradicijas. Miestelis ypatingas tuo, kad jame yra net dvi Šv. Jono Krikštytojo vardu pavadintos bažnyčios: senoji pastatyta XVI amžiuje, o naujoji skaičiuoja laiką nuo 1942 metų.
Šiandien Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kuriam talkino parapijos klebonas Juozas Fakėjavas ir būrys kitų kunigų.
R.Norvila pastebėjo, kad Senajame Testamente Šv. Jonas Krikštytojas minimas kaip asketas ir radikalus šviesos karys. „Šiais reliatyvizmo laikais vis dažniau mėginama ištrinti ribą tarp gėrio ir blogio, todėl Šv. Jono Krikštytojo pavyzdys yra aktualus ir įkvepiantis“,– kalbėjo vyskupas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas citavo tarpukario spaudą, kurioje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo atlaidai būdavo aprašomi kaip įspūdinga šventė, sutraukdavusi tūkstantines minias: žmonės melsdavosi ir plaudavo akis Dievogalos upelyje, nes buvo tikima, kad jo vanduo turi stebuklingų galių.
Gotikinė Šv. Jono Krikštytoji bažnytėlė kentėjo nuo karų, gaisrų ir potvynių, o prieš keletą metų Kauno rajono savivaldybės ir Vilkaviškio vyskupijos pastangomis vėl atgimė. „Nepaprastai džiaugiuosi, kad mums visiems kartu – su vyskupija ir bendruomene – tai pavyko padaryti“, – kalbėjo V. Makūnas. Dėkodamas už bendrystę, vyskupui R. Norvilai meras įteikė kraštiečio, humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Zizo knygą „Zapyškis“.
Renginį vedęs aktorius Egidijus Stancikas dėkojo Eucharistijos metu įspūdingai giedojusiems profesoriaus Roberto Šerveniko vadovaujamo Kauno valstybinio choro artistams, savanoriams, kitiems talkininkams.
Po pamaldų bendruomenė susibūrė į agapę, dar vėliau aikštėje prie bažnyčios įvyko Jokūbo Bareikio ir grupės „Pikaso“ koncertas. Varduvininkų galvas puošė ąžuolų lapų vainikai. Danguje su lietaus debesimis besigrumianti saulė tarsi patvirtino, kad šviesos ir tamsos kova niekada nesibaigia.
