Rezidencijų mainai „DeMo“ dėl pandemijos turėję pakoreguoti programą, šiandien turi džiugių naujienų miesto gyventojams bei svečiams ir skelbia vasaros sezono renginius, kuriuose kvies susipažinti su šiais metais vizituojančiomis menininkėmis ir jų darbais. Programa nusidrieks per vasarą, pirmąjį rudens mėnesį ir baigsis spalį Gintės Reginos (Lietuva) ir Niamh Seana Meehan (Šiaurės Airija) parodos uždarymu.
„DeMo“ („Dekoduojant modernybę“) – jau antrus metus vykstantis Kauno menininkų namų meno rezidencijų mainų projektas kartu su Derry~Londonderry Šiuolaikinio meno centru (Šiaurės Airija), Nicos rezidencijų programa „thankyouforcoming“ (Prancūzija), Novi Sado kultūros centru LAB (Serbija) ir kitais partneriais. „DeMo“ programa skirta plėtoti meno ir kultūros saitus, kviečia menininkus, kuratorius, kultūros lauko tyrėjus, įvairius tarpdisciplininius kolektyvus atlikti tyrimus apie modernybės vystymosi procesus bei eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose.
Sąvoka modernybė dažnai yra siejama su gana aiškiomis geografinėmis sienomis ir jas vis dar sunku išplėsti, neapsiribojant Vakarų Europos ekonominiais ir kultūriniais centrais. Anot programos kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės, rezidencijos programa/projektas „DeMo“ yra pasiūlymas menininkams eksperimentuoti su kelių modernybių idėja. Kuratorė kviečia neprisirišti ties viena modernybės sąvoka, kuri dažnai už centro ribų yra pateikiama kaip siekiamybė, sutelkiant dėmesį į tai, kaip modernumas buvo aktualus skirtingoms šalims ir skirtingiems laikams.
„Man terminas „modernybė“ yra įdomesnis nei „modernizmas“, manau, kad modernybė apima daug daugiau ir yra susijusi su visais industrializacijos aspektais, įskaitant tokias sąvokas kaip rasė, klasė, tautybė, taip pat globalizacija, kapitalas ir kt. Aš kritiškai vertinu progresyvų (monolitinės Vakarų modernumo idėjos) pasakojimą, todėl mane domina lyginamieji metodai ir dekolonijinis kontekstas siekiant suprasti ir pripažinti įvairias istorijas, laikantis labai kritiško požiūrio į nacionalizmo, pranašumo ir hierarchijų koncepcijas”, – teigia programos kuratorė.
Projekto metu modernybės išsisluoksniavimui bus pasitelkiamos įvairios meninės tyrimo metodologijos, kurios atsiskleis pranešimų, paskaitų, parodų, performansų arba objektų viešosiose erdvėse pavidalu.
Dvi temos – trys atrinktos menininkės
Šią vasarą numatytose rezidencijose dalyvaus menininkės iš Serbijos ir Prancūzijos, kurios buvo atrinktos dviejų atvirų kvietimų pagalba.
Pirmasis kvietimas, skirtas kūrėjams iš Serbijos ir Lietuvos, kvietė teikti paraiškas projektams, termino EXISTENZMINIMUM (minimalus išgyvenimas) kontekste.
Žodis EXISTENZMINIMUM yra architektūrinis apibrėžimas, vartojamas po Pirmojo pasaulinio karo žmogaus patogaus ir prieinamo būsto poreikiams nusakyti. Temą konceptualiai nulėmė dabartinis nestabilumas ir pandeminė krizė, išryškinusi mūsų egzistavimo ir vakarų modernybės ribas. Šią temą nagrinės ir jau birželio mėn. Pabaigoje savo projektus Kauno publikai pristatys menininkės Marija Markovic ir Marija Krstic.
Marija Krsitic savo kūrybiniame procese naudojasi patirtimi įgyta radijo dokumentikos laidų kūrime bei lėlių teatro režisūroje. Kūrėja dirba su savo asmeninėmis dilemomis ir istorijomis, kurios vėliau virsta kūno judesio performansu ar šiuolaikinio cirko spektakliu. Rezidencijos metu Marija analizuos santykį tarp miesto ir kaimo – dviejų viena kitai priešingų šiuolaikinio gyvenimo koncepcijų.
Kita kūrėja iš Serbijos, Marija Markovic, savo kūrybinėje veikloje naudojasi įvairiausiomis priemonėmis – nuo grafikos ir video darbų iki meninių instaliacijų. Juose menininkė dažnai nagrinėja, kaip žmones veikia jų pačių sukurtos normos ir aplinka. Rezidencijos metu Marija nagrinės minimalius reikalavimus gyvenimo sąlygoms klimato kaitos kontekste.
Antrasis atviras kvietimas pavadinimu „Esprit Collectif“ (liet. k. kolektyvinė dvasia) kvietė menininkus iš Viduržemio jūros pakrantės regiono Prancūzijoje siūlyti projektus, kuriuose atsispindėtų bendruomeniškumo ir kolektyvinio solidarumo tematika. Prancūzijos atstove buvo pasirinkta Beatrice Celli, kuri viešės Kaune ir dalinsis savo kūrybiniu procesu liepos mėn. Beatrice Celli kurdama skulptūras, performansus ir instaliacijas jungia skirtingus mitus bei tradicijas. Pastarųjų Beatrice darbų dėmesio centre – apleistų viešųjų erdvių ir primirštų istorijų atgaivinimas. Rezidencijos metu Beatrice vykdys tyrimų projektą apie lietuvių tautosaką, ypatingą dėmesį skiriant Velnių muziejui.
Rezidencijų programos renginiai
Birželio 28-29 d. kviečiame į menininkių iš Serbijos pristatymus Roberto Antinio skulptūrų parke V. Putvinskio g. „DeMo“ rezidentės iš Serbijos Marija Markovic ir Marija Krstic papasakos apie savo praktikas ir pristatys savo individualius projektus susijusius su EXISTENZMINIMUM tema. Kūrėjų prisistatymus tęs Marijos Markovic instaliacija BLC (Verslo centro vestibiulyje, Kaune) birželio 29-30 d. ir birželio 30-liepos 1 d. Marijos Krstic performansų serija Kauno Vilijampolės turguje.
Liepos mėnesį į Kauną taip pat atvyks menininkė Beatrice Celli (Prancūzija). Rezidencijos metu ji tyrinės Kauno tautosakos subtilumus ir pristatys savo praktiką ir tyrimą Kauno publikai.
Renginių ciklą vainikuos rugsėjo mėnesį įvyksianti menininkių Gintės Reginos (Lietuva) ir Niamh Seana Meehan (Šiaurės Airija), kurios vasario mėnesį rezidavo šiuolaikinio meno centre Derry~Londonderry, Šiaurės Airijoje ir Kauno menininkų namuose, Lietuvoje, bendra paroda.
Mainų rezidencijų programą „DeMo“ rengėjai:
Kauno menininkų namai
Kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė
Mainų rezidencijos „DeMo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.
