Lietuvoje smarkiai kylant būsto nuomos kainoms, universitetai sako galintys sutalpinti absoliučią daugumą bendrabučiuose gyventi pageidaujančių studentų.
Vis dėlto jų negavusieji, pasak studentų atstovų, yra priversti dirbti, kad galėtų save išlaikyti, o apgyvendinimo infrastruktūra bendrabučiuose – prasta.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur studijuoja daugiausiai studentų, nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, nuomos kainos lyginant su pernai pakilo penktadaliu ir daugiau, be to, šiemet rinkoje laisvų nuomojamų būstų yra apie keturis kartus mažiau nei pernai dėl į šalį plūstelėjusių ukrainiečių bei baltarusių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, praėjusiais metais į aukštųjų mokyklų bendrabučius pateko devyni iš dešimties juose gyventi pageidavusių studentų.
Valstybinių universitetų bendrabučių nuomos kainos didmiesčiuose svyruoja nuo kone pusšimčio iki maždaug 180 eurų per mėnesį.
Lietuvos studentų sąjungos teigimu, būstų nuomos kainos šiuo metu gąsdina, o bendrabučių negavusiam jaunimui paprastai studijas tenka derinti su darbu.
Bendrabučių kainos nesikeitė
„Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabučio kambario kaina, priklausomai nuo kambario tipo ir bendrabučio, asmeniui kainuoja nuo 60 iki 180 eurų per mėnesį. Kaina nebuvo koreguojama, išliko kaip pernai“, – BNS informavo universitetas.
VDU duomenimis, bendrabučiuose yra daugiau nei 1 500 vietų, tenkinama apie 95 proc. norinčių apsigyventi prašymų.
Kaip BNS informavo Vilniaus universiteto (VU) atstovė Liudmila Januškevičienė, pernai į universitetą buvo priimta per 4000 bakalauro ir vientisųjų studijų pirmakursių. VU bendrabučiai iš viso gali apgyvendinti 5500 studentų.
„Pernai metais rudenį 95 proc. prašymus pateikusių pirmakursių gavo vietas VU bendrabučiuose. Kiek pirmakursių bus apgyvendinta VU bendrabučiuose šiemet, galėsime pasakyti tik rugsėjo mėnesį, kai bus pasirašytos apgyvendinimo sutartys“, – BNS sakė L. Januškevičienė.
Anot jos, VU nusprendė šiemet apgyvendinimo bendrabučiuose kainų nekelti. Jos šiuo metu svyruoja nuo 44 iki 174 eurų per mėnesį, priklausomai nuo kambario vietų ir gyventojų jame skaičiaus.
Šio universiteto Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė BNS teigė, jog įstaiga turi apie 500-600 vietų bendrabutį. Bakalauro studijas rudenį turėtų pradėti iki 150 studentų, tad vietų turėtų pakakti.
„Įprastai ne visi nori gyventi bendrabutyje. Dalis patys iš Šiaulių regiono, pas tėvus gyvena. Bendrabučiai reikalingi atvykstantiems, juk dar neseniai, pandemijos laikotarpiu jie apskritai tušti buvo, studentai atsisakė, kad nemokėtų mokesčių“, – sakė direktorė.
Anot jos, kaina bendrabutyje koreguojama nežymiai, vos keliais eurais ir priklauso nuo kambaryje gyvenančių asmenų skaičiaus bei jo dydžio.
„Vienviečiam kambary kainuoja apie šimtą eurų, šiek tiek komunaliniai mokesčiai, bet gyvenant trise ar keturiese būna apie 50 eurų. Kaina labai žmogiška. Šiek tiek pabranginome, apvalinome į studento pusę, gal apie 5 eurais, bet rudenį reikės peržiūrėti, nes skelbiama, jog vanduo trečdaliu pabrango, o tai rimtas reikalas, studentai maudosi labai dažnai, skalbiasi, šiek tiek gali kilti“, – teigė direktorė.
R. Bilbokaitė pabrėžė, jog bendrabučiuose nesiekiama gauti pelno, tad kaina yra palanki studentui. Tiesa, anot vadovės, nors įstaigai pavyko keletą aukštų sutvarkyti, atnaujinti baldus, visgi bendrabučiams labai stinga valstybės investicijų jų modernizavimui.
Gali apgyvendinti trečdalį
Kauno technologijos universitetas (KTU) bendrabučiuose gali apgyvendinti apie trečdalį studentų, tačiau daugelio norinčiųjų patekti prašymai patenkinami.
„Remiantis penkerių metų studentų skaičiaus vidurkiu bei KTU bendrabučių vietų skaičiumi, mūsų universitetas gali apgyvendinti apie 31 proc. priimtų studentų – šiuo metu turime 2569 vietas“, – sakė KTU atstovas Mantas Lapinskas.
Anot jo, studentai, pasirašę sutartį su KTU ir pateikę prašymą gyventi bendrabutyje, nereitinguojami – internetinė registravimosi sistema paremta bendros eilės principu, tačiau prioritetinė vieta gali būti skiriama negalią turintiems studentams.
„Šiuo metu bendrabučių nuomos kainų kėlimas nėra planuojamas, o kainos svyruoja nuo 60 iki 153 eurų“, – teigė M. Lapinskas.
Bendrabučių vietų prašymų teikimas prasideda rugpjūčio pradžioje. Pasak atstovo, ankstesnių metų patirtys rodo, kad studentų, kurių poreikis yra gyventi bendrabutyje, didžiąja dalimi prašymai patenkinami.
Statys naują bendrabutį
Klaipėdos universiteto (KU) infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus Benedikto Petrausko teigimu, situacija dėl studentų apgyvendinimo nėra paprasta, vietų bendrabučiuose visada trūksta.
„Dėl to pradedame dar vieno bendrabučio statybas. Jį tikimės atverti 2023-iaisiais“, – sakė B. Petrauskas.
KU studentus kol kas apgyvendins dviejuose bendrabučiuose. Naujiems mokslo metams pirmakursiams bus paruošta apie 60 vietų – 40 naujos statybos bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, 20 – bendrabutyje, esančiame pietinėje miesto dalyje, nors poreikis, anot prorektoriaus, paprastai būna dvigubai-trigubai didesnis.
KU bendrabučiuose yra apgyvendinta apie 20 ukrainiečių karo pabėgėlių.
„Kainos už bendrabučius didėja palyginti nedaug, apie 10-15 proc. Kainų didinimą sąlygojo situacija rinkoje bei augantys energetinių išteklių kaštai. Planuojama, kad nuo rugsėjo asmuo už mėnesio gyvenimą bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, mokės 120 eurų, apsigyvensiantieji Statybininkų prospekte – 70-80 eurų“, – sakė prorektorius.
Pirmumas skirstant vietas taikomas atsižvelgiant į studentų gyvenamąją vietą, kiek ji nutolusi nuo Klaipėdos, į socialinę padėtį. Pagalba suteikiant gyvenamąją vietą teikiama ir sportuojantiems bei taip universiteto vardą garsinantiems studentams.
Studentams tenka dirbti
Lietuvos studentų sąjungos atstovė Gabrielė Šturmaitė teigia, jog daugelis studentų gauna vietą bendrabutyje, tačiau jo negavusiems tenka nuomotis būstą ir studijas derinti su darbu.
„Iš studentų kol kas negirdime nuogąstavimų dėl išaugusių nuomos kainų, tačiau faktas, kad kaina yra švelniai tariant gąsdinanti. Taigi, jei studentas pasirenka nuomotis būstą didžiuosiuose miestuose ir jo tėvai ar globėjai negali suteikti reikiamos finansinės paramos, didelė tikimybė, kad studentas studijas derins su darbu. Tokia praktika rodo, kad nukenčia tiek studijų rezultatai, tiek studento sveikata, emocinė būsena“, – BNS sakė G. Šturmaitė.
Anot jos, šiuo metu studentų paramos mechanizmai „nėra pakankami net baziniams poreikiams patenkinti, o jei kalbame apie valstybės remiamą paskolą, jos grąžinimo sąlygos nėra patrauklios studentams, tik apie 6 proc. renkasi tokią galimybę“.
„Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad vietą universiteto ar kolegijos bendrabutyje gauna beveik kiekvienas besikreipiantis studentas. Kiek girdime iš aukštųjų mokyklų, tik keli procentai negauna vietos, jei jau neužtenka visiems. Tik čia matome kitą problemą – studentų apgyvendinimo sąlygoms yra skiriama per mažai dėmesio ir finansų. Lietuvoje dar stovi bendrabučiai menantys sovietmetį, kur vienu ar keliais dušais dalijasi visas gyventojų aukštas“, – teigė G. Šturmaitė.
Ketina atnaujinti bendrabučius
Kaip BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), siekiama, kad studentams, besimokantiems šalies aukštosiose mokyklose, būtų prieinama kokybiška infrastruktūra ir jie galėtų naudotis aukštųjų mokyklų teikiamomis apgyvendinimo bendrabučiuose paslaugomis.
„Tai numatyta ir ministerijos suformuluotose pažangos priemonėse – kuriamos sąlygos atnaujinti aukštųjų mokyklų pastatus bei studentų bendrabučius ir taip užtikrinti geresnes studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygas“, – informavo ministerija.
Anot jos, nuo 2020 metų Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštojo mokslo ir profesinio mokymo infrastruktūrų atnaujinimui bei plėtrai teikia paskolas. Jos lėšomis gali būti finansuojamas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pastatų, įskaitant bendrabučius, išorės ir vidaus atnaujinimas, naujų pastatų statyba, kiti su pastato atnaujinimu ar plėtra susiję rangos darbai.
„Šiuo metų yra sudaryta 10 sutarčių dėl aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, trys iš jų – dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos. Šalia to ministerija dar šiais metais pradėjo įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą. Jai iki 2025 metų skirta per 8,5 mln. eurų“, – teigiama ministerijos BNS pateiktoje informacijoje.
Ministerijos duomenimis, valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių paslaugomis praėjusiais studijų metais naudojosi beveik 90 proc. visų studentų, pageidavusių gyventi bendrabučiuose.
„Kol kas sudėtinga pasakyti, kiek pirmakursių šiemet turėtų pradėti studijuoti, nes nėra pasibaigęs pirmasis priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Preliminariai valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Šiuo metu, remiantis LAMA BPO duomenimis, stojančiųjų, turinčių bent po vieną visas konkurso sąlygas tenkinantį pageidavimą, yra 14,9 tūkst.“, – informavo įstaiga.
Lietuvoje yra 100 valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių. Bendras gyvenamųjų vietų bendrabučiuose skaičius – daugiau kaip 25 tūkstančiai.
Nuoma brango penktadaliu
Kaip BNS teigė nekilnojamojo turto brokeris Marius Čiulada, šiemet studentus pasitinka ne mažiau nei 20 proc. pakilusios būsto nuomos kainos. Skelbimų portaluose už dviejų kambarių buto Vilniuje nuoma vidutiniškai prašoma 600-750 eurų. Kaune kaina siekia apie 500-550 eurų, panašiai ir Klaipėdoje.
Be to, rinkoje, anot M. Čiulados, šiuo metu yra keturis kartus mažiau laisvo nuomojamo būsto nei pernai.
„Skaičiuodavome rinkoje apie 2000 nuomojamo būsto, dabar atsidarius specializuotus portalus pasiūla nesiekia net 500“, – sakė M. Čiulada.
Anot jo, įtemptą nuomos rinką padiktavo „labai didelis suaktyvėjimas iš Baltarusijos, bent jau Vilniuje, o visoje Lietuvoje ukrainiečių daug“.
„Būsto pastatoma mažiau tris metus iš eilės, naujų statybų kiekis mažėja, tad pasiūla, kuri ateina į rinką mažėja, o poreikis išaugo stipriai“, – teigė M. Čiulada.
Jo teigimu, nuomos rinka kol kas nėra aktyvi, juntamas atostogų sezonas ir atoslūgis, tačiau nuo Žolinių iki pat spalio jaučiama „karštinė, kai nuomos kainos tiesiog sezoniškai pakyla dar plius 10 proc. lyginant su metų vidurkiu“.
„Kokios prognozės šiems metams – bus sunkiau. Vienintelis dalykas kuris daro įtaką, tai, kad kiekvienais metais pirmakursių yra mažiau apie dešimt procentų. Tuo tarpu universitetų siūlomo būsto vietų skaičius lieka tas pats. Kas netelpa į bendrabutį, jų skaičius vis mažėja“, – teigė M. Čiulada.
Anot jo, vyraujant išaugusioms nuomos kainoms, bendrabučiai „bus populiarūs ir gelbės daugelį studentų“.
„Nebus lengva. Patarimas mano būna – nelaukti paskutinės minutės, ieškotis jau dabar, nes tikrai konkuruos su ukrainiečiais, baltarusiais labai stipriai. Dar patarimas kooperuotis ir keliese nuomotis vieną didesnį būstą“, – sakė brokeris.
Autorė Jurgita Andriejauskaitė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
