Transatlantinis ryšys išlieka esminis, o bet kokios garantijos Ukrainai priklausys nuo Europos gebėjimo išlaikyti stiprius ryšius su JAV ir investuoti į savo pačios gynybą, – vasario 24 d. Jaltos europinės strategijos konferencijoje (YES) pabrėžė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Diskusijoje „Kur krypsta karas?“ ji dalyvavo kartu su Danijos gynybos ministru Troelsu Lundu Poulsenu, buvusiu Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu, Ukrainos kariuomenės dronų pajėgų vadu plk. Vadimu Sucharevskiu bei saugumo eksperte Jade McGlynn.
„Dabar ne laikas panikuoti – laikas veikti. Vieninga ES pozicija sustiprins mūsų derybines galias, tačiau savo žodžius turime pagrįsti finansiniais įsipareigojimais. Europos gebėjimas investuoti į savo gynybą, plėsti gynybos pramonę ir bendradarbiauti su Ukraina – tiek tęsiant paramą, tiek stiprinant Ukrainos gynybos pramonę ir vykdant bendrus projektus – lems, kaip efektyviai galėsime jai padėti tiek dabar, tiek ateityje“, – teigė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Ministrės teigimu, bet kokios garantijos, kurias Europa galėtų suteikti Ukrainai, priklausys ir nuo pačios Europos pajėgumo bei gebėjimo išlaikyti transatlantinį ryšį, net jei šiuo metu tai atrodo sudėtinga. „Net jei mūsų transatlantinė šeima kartais atrodo disfunkcinė, skyrybos nėra variantas. Mes neturime kuo pakeisti amerikiečių – ir to daryti nereikia. Kalbos apie tai, kad Europa galėtų turėti atskirus karinius pajėgumus, kurie pakeistų NATO, yra geopolitiškai nerealios. Šiandien mūsų gebėjimas dirbti kartu konkrečiose srityse nulems tiek rezultatą, tiek galimybę nutraukti ugnį Ukrainoje“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Ministrė akcentavo, kad investicijos į Ukrainos gynybos pramonę turi būti tęsiamos tiek pagal „lietuvišką“, tiek pagal „danišką“ modelį – tai yra „pirkti Ukrainai iš Ukrainos“. Investicijos į Ukrainos gynybos pramonę yra ne tik pagalba Ukrainai ir jos ekonomikai, bet ir indėlis į pačios Europos Sąjungos gynybos vystymą.
„Būtina plėsti bendradarbiavimą su Ukraina vykdant bendrus projektus. Ukrainos pramonė turi didžiulį potencialą tapti svarbiu globalios gynybos pramonės žaidėju. Jų gynybos pramonės vystymo greitis – beprecedentis, o gamybinių pajėgumų augimas – spartus ir platus. Inžinieriai dirba kartu su kariais, remdamiesi realia mūšio lauko patirtimi „čia ir dabar“. Todėl tiek technologiniu, tiek gamybinių pajėgumų požiūriu Ukraina turi milžinišką potencialą“, – pabrėžė ministrė.
Diskusijoje aptartas ir įšaldytų Rusijos lėšų klausimas. „Atsidūrėme absurdiškoje situacijoje – 300 mlrd. eurų įšaldytų rusijos lėšų lieka nepanaudoti, nes jaučiamės nejaukiai, galvodami apie agresoriaus pinigų panaudojimą užpultos šalies atstatymui. Lietuva parengė analizę, pagrindžiančią, kaip šios lėšos galėtų būti panaudotos tiek Ukrainos atstatymui, tiek kaip svertas derybose dėl ugnies nutraukimo. Mums skubiai reikia milijardų tiek Ukrainos paramai, tiek Europos gynybos pajėgumų ir pramonės stiprinimui, todėl su įšaldytais pinigais nebegalime „žaisti žaidimų“. „Tai nėra teisinis, o politinės valios klausimas – turime jį aiškiai įvardinti, kaip derybų objektą ir strateginį saugiklį“, – reziumavo krašto apsaugos ministrė.
Jaltos europinės strategijos konferencija yra tarptautinė kasmetinė lyderių konferencija, kuri nuo 2004 m. vyksta Ukrainoje. Ji suburia daugiau nei 350 dalyvių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių, įskaitant politikos, verslo, žiniasklaidos, pilietinės visuomenės ir ekspertų bendruomenės atstovus. Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė Ukrainoje dalyvauja trečiosiose plataus masto karo metinėse. Vizito metu, be kitų svarbių darbinių susitikimų, ministrė Šiaurės ir Baltijos šalių vadovų susitikime su Ukrainos lyderiais, kur diskutuos apie geopolitinę situaciją regione ir pasaulyje bei Ukrainos saugumo garantijas.
