Koks jausmas „išeiti“ į atvirą kosmosą? Kaip iš tiesų atrodo buitis kosminėje stotyje? Ir ką patiria astronautai pakilimo metu? Birželio 14 d. Vilniuje pranešimą skaitys dr. Garrettas Reismanas, buvęs NASA astronautas, JAV Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi mokyklos aeronautikos inžinerijos profesorius, kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ vyresnysis patarėjas. Jis atvyksta į ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, kuris vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ir tai bus pirmasis jo vizitas Baltijos šalyse.
Dr. G. Reismanas dirbo NASA misijos specialistu-astronautu nuo 1998 metų. Jis yra dviejų misijų („Space Shuttle Endeavor“ ir „Space Shuttle Atlantis“) į kosmosą dalyvis, 3 kartus išsilaipinęs kosmose, iš viso jame praleidęs 107 dienas, 3 valandas ir 15 minučių, iš kurių 21 valandą ir 21 minutę – atvirame kosmose.
Jis dirbo skrydžių inžinieriumi Tarptautinėje kosmoso stotyje, taip pat rengė NASA astronautus robotikos ir išėjimo į atvirą kosmosą operacijų srityje. Astronautas už pasiekimus apdovanotas NASA Garbės medaliu (the Distinguished Service Medal), ir Kosmoso skrydžio medaliu (the Space Flight Medal).
Dr. Garrettas Reismanas dalinsis ne tik savo, tris kartus kosmose pabuvojusio astronauto patirtimi, tačiau ir pateiks įžvalgas apie tai, kokie pokyčiai, iššūkiai ir perspektyvos laukia žmonijos skrydžių į kosmosą srityje netolimoje ateityje.
2011 metais jis buvo pakviestas vieno iš garsiausių pastarojo meto inovacijų kūrėjo, vizionieriaus ir tokių kompanijų, kaip „Tesla Motors“, „SolarCity“, „PayPal“, „Zip2“, steigėjų Elono Musko prisijungti prie „Space X“ komandos. Joje dirbo kosmoso operacijų direktoriumi ir buvo atsakingas už kompanijos parengimą žmonių skrydžiams į kosmosą. Šiuo metu Dr. G. Reismanas „Space X“ kompanijoje užima vyresniojo patarėjo pareigas.
„SpaceX“ kuria ir gamina kosmoso raketas bei erdvėlaivius, o savo galutiniu tikslu laiko žmonijos apgyvendinimą Marse. Viename iš savo interviu dr. G. Reismanas yra sakęs, kad prisijungti prie šios privačios skrydžių į kosmosą kompanijų paskatino suvokimas, kad tai, ką daro „SpaceX“, yra visiškai nauja ir daug žadanti skrydžių į kosmosą era. Jis kartu su NASA „SpaceX“ kompanijai padėjo sukurti nešančiąją raketą „Falcon 9“ ir daugkartinio naudojimo kosminį transporto laivą „SpaceX Dragon“, kurie naudojami krovinių gabenimui į Žemės orbitą. Ir nesikuklina atsakyti paklaustas, kad būtent „SpaceX“ bus pirmoji kompanija, kuri skraidins žmones į kosmosą.
Tris kartus kosmose pabuvojęs ir stebėjęs pirmąjį raketos „Falcon Heavy“ skrydį, dr. Garrettas Reismanas neslepia, jog kosmoso technologijų pažanga, kurią matė NASA ir „Space X“, turės didelę įtaką žmonijos ateičiai ir tik laiko klausimas, kada žmonija kolonizuos Marsą.
Birželio 13-14 dienomis parodų ir kongresų centre “Litexpo“ vyksiančiame nemokamame renginyje Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ dalyvaus daugiau kaip 50 pasaulinio garso inovacijų praktikų.
Inovacijų forume išskirtinis dėmesys bus skiriamas ateities iššūkiams, inžinerinės pramonės raidai, ateities visuomenei ir sveikatai, gyvybės mokslams, medijai, lūžio technologijoms, kurios jau dabar keičia ir formuoja visuomenę bei nulems gyvenimo kokybę ir kiekvieno iš mūsų ateitį per ateinančius 10 metų.
Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija. Forumas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Norintys dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.
