– Parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, neturinčiose atskiro įėjimo iš lauko, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m.
– Sveikatos paslaugų teikimo įstaigose. Pažymima, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys (Operacijų vadovo sprendimu bus nustatoma, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Būtinai pagalbai ši nuostata negalios. Vyriausybė užtikrins nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui.)
– Smulkaus remonto paslaugų užsakymo vietose, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min.
– Grožio salonuose
– Nebebus galima gauti keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų
– Nebebus galima dalyvauti uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ar kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuojamuose žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku
– Bus apribotos bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugos
Plačiau apie sprendimą ir ribojimus
Vyriausybė duoda daugiau nei mėnesį pasiskiepyti nuo koronaviruso, o nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos būtų smarkiai ribojamos.
„Kontaktinės paslaugos galėtų būti teikiamos ir pramogos organizuojamos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį siūlymus pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministrų kabinetas per pasitarimą protokoliniu sprendimu siūlymams pritarė iš esmės, o priimti nutarimą planuojama artimiausiu metu. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kitas Vyriausybės posėdis „tikėtina, bus pirmadienį“.
Ribojimai įvedami dviem etapais
Vyriausybė planuoja, kad pirmieji ribojimai įsigaliotų nuo nutarimo priėmimo ir būtų siejami su COVID-19 lovų užimtumu, o pagrindiniai ribojimai įsigaliotų rugsėjo 13 dienos.
„Kai kurie apribojimai įsigaliotų artimu metu, kai kurie apribojimai įsigaliotų vėliau, bet kelios savaitės, kurios šiuos apribojimus skiria, būtų pakankamas laikas žmogui pasiskiepyti, kad susiformuotų imunitetas, penkios savaitės“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nutarimo projekte nustatyta, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai.
Taip pat būtų nustatyta, kad imuniteto neturintys ir testo neatlikę žmonės negalės naudotis tiek miesto, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu.
A. Dulkys pažymėjo, kad dar vienas svarbus pakeitimas – norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat norint jį gauti būtų panaikintas nemokamas testavimas, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
„Panaikinamas antigeno tyrimas, norint gauti galimybių pasą, ir būtų panaikinamas nemokamas testavimas, t. y. norint gauti galimybių pasą nemokamai būtų paliekama tik tiems, kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – sakė ministras.
Su pasu nebereikės ir kaukių
Paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai nuo rugsėjo 13 dienos lieka atviri tik imunitetą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.
Be apribojimų lankytis šiose vietose galės žmonės, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusieji koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR bei antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, taip pat turintys neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikai iki 16 metų.
Tuo tarpu asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklos bus apribotos: jie galės apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas turės būti mažesnis nei 1500 kv. metrų. Tai galios ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė prašė padidinti leidžiamą plotą be galimybių paso bent iki 2,5 tūkst. kv. metrų, nes prekybininkai neturės galimybių patikrinti, ar pirkėjai turi minėtus pasus. Premjerė I. Šimonytė teigė, kad tai derintinas klausimas ir iki nutarimo priėmimo dėl jo galima diskutuoti.
Taip pat nutarimu būtų nustatyta, kad kontaktiniu būdu aptarnaujant asmenis be galimybių paso galios reikalavimai dėl saugaus atstumo laikymosi, higienos, būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių. Tuo tarpu aptarnaujant žmones su galimybių pasu kaukės ir kiti operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai lieka rekomendaciniai.
Be galimybių paso – ribotos paslaugos
Paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.
Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.
Nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.
Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.
Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.
Pailgintas galimybių paso veikimas
Galimybių pasą inicijavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad jis grąžinamas laikantis principo „ribojimais netrukdyti žmonių, kurie yra pasiskiepiję“.
„Tai reiškia, maitinimo įstaigose, kitur, yra laisvė bendrauti, verslui nėra papildomų trukdžių“, – sakė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį. A. Armonaitė taip pat patvirtino, kad galimybių paso galiojimo laikas nuo kitos savaitės ilgės iki dviejų mėnesių.
Ministrų kabinetas praėjusią savaitę sutarė, jog augant užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiui būtų įvedami kontaktinės veiklos ribojimai neturintiems galimybių paso, išskyrus kai kurias išimtis.
Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, koronavirusu persirgę bei turintys neigiamą testo rezultatą žmonės.
Nepasiskiepijus ir susirgus – nėra išmokos
Sveikatos apsaugos ministras taip pat informavo apie rengiamus teisės aktų pakeitimus, kuriuos tikimasi Vyriausybei pristatyti kitą savaitę.
Jais būtų plečiamos veiklos, kuriose dirbantiems neskiepytiems darbuotojams taptų privalomas testavimas, tam tikruose sektoriuose sudaroma galimybė nevakcinuotus darbuotojus nušalinti nuo darbo, turėjusiems galimybę pasiskiepyti, to nepadariusiems ir susirgusiems COVID-19 – nemokėti ligos pašalpos.
„Kitai savaitei tikimės sugrįžti į Vyriausybę su darbų ir veiklos sričių sąrašo išplėtimu, įvertinus testavimo pajėgumus, kurios dar veiklos turėtų testuotis. Antras dalykas, yra rengiami teisės aktai dėl sveikatos patikrinimų darbdavio ar darbuotojo lėšomis dėl ligų, dėl kurių paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas“, – sakė A. Dulkys.
Taip pat rengiami pakeitimai, kurie tam tikrų profesijų darbuotojus įpareigotų vakcinuotis, o to nepadarius leistų darbdaviui nušalinti nuo darbo, nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
„Taip pat rengiami teisės aktai dėl ligos išmokų nemokėjimo, jei yra susirgta nepasiskiepijus o buvo tokia galimybė“, – apie dar vieną siūlymą informavo ministras.
A. Dulkys pažymėjo, jog šiuo metu bent viena vakcinos doze šalyje yra paskiepyta 51 proc. asmenų, o „plinta pavojinga delta atmaina ir tiesiog akyse blogėja pandeminė situacija“.
Autorė Milena Andrukaitytė
