Manoma, kad Lietuvoje lengvesne ar sunkesne šlapimo nelaikymo forma serga apie 300 tūkst. moterų. Jausdamos diskomfortą dėl nevalingo pratekėjimo moterys neretai gėdijasi kreiptis į specialistus ir problemas slepia, spręsdamos jas savarankiškai. Pasak Kauno „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro gydytojo urologo Evaldo Grabausko, šlapimo nelaikymas moterims kelia psichologinę įtampą ir stipriai riboja gyvenimo galimybes.
Sąlygoja natūralios priežastys
Su šlapimo nelaikymo bėdomis susiduria kas šešta trisdešimtmetė, kas trečia penkiasdešimtmetė ir net 80 proc. aštuoniasdešimtmečių. Yra trys pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai: įtampos, dirgliosios pūslės ir mišrusis. Dažniausiai pasitaikantį įtampos šlapimo nelaikymo tipą sąlygoja natūralios priežastys, tokios kaip gimdymas, antsvoris, sunkus fizinis darbas ar fiziologiniai pokyčiai moterims virš 50 metų pomenopauziniu periodu. Pagal sunkumą sutrikimai skirstomi į laipsnius: lengvą, vidutinį ir sunkų.
„Pirmuoju laipsniu galima laikyti pratekėjimą, kuris pasireiškia susidarančio didesnio slėgio pilve metu – kosint, čiaudint, juokiantis. Antrojo laipsnio atvejais nelaikymas pasireiškia fizinio aktyvumo metu šokant, lipant laiptais žemyn, pašokus. O trečiuoju laipsniu laikomi tokie atvejai, kai šlapimas nevalingai išsiskiria verčiantis ant šono lovoje ar keliantis iš jos“, − ligos stadijas komentuoja specialistas.
Drovisi, todėl ligą slepia
Nors pacienčių besikreipiančių dėl gydymo kasmet vis daugėja, pastebima, kad kai kurios moterys nežino, koks gydymas gali būti taikomas. Dažna nevalingo šlapimo pratekėjimo bėdas mėgina spręsti savarankiškai, higieninių priemonių pagalba. Pasak gydytojo, taip tik sumažinamas diskomfortas, bet problemos nėra išsprendžiamos, o pasiekus trečiąjį laipsnį išgyti tampa labai sunku.
„Sergantiems pirmojo tipo sutrikimais pirmiausia rekomenduojamas konservatyvus gydymas. Skatinama sumažinti svorio, siūlomi specialūs dubens dugno – Kėgelio pratimai. Tačiau jie efektyvūs tol, kol moteris juos daro. Nutraukus pratimus šlapimo nelaikymas atsinaujina, todėl stiprinti dugno raumenis šiuo metodu moteris privalo nuolat. Konservatyvusis gydymas taikomas ir jaunesnėms pacientėms, kurios ateityje dar planuoja gimdymą natūraliais takais. Operacinis gydymas siūlomas tuomet, kai konservatyvūs metodai nėra veiksmingi. Trečiojo šlapimo nelaikymo laipsnio atveju chirurginis gydymas sudėtingesnis, nes efektas ne visuomet yra sėkmingas“, − gydymo galimybes apžvelgia urologas.
Nuolatinis nerimas ir noras šlapintis
Nesprendžiamos problemos moterims išties sukelia daug rūpesčių. Be padidėjusios apatinių šlapimo takų infekcijų rizikos, nevalingas pratekėjimas stipriai riboja gyvenimo galimybes ir socialinę veiklą. Pasak urologo, praktiškai kiekvieną moters žingsnį palydi psichologinis nerimas dėl noro šlapintis ar baimė nesuspėti į tualetą.
„Dirgliosios pūslės tipo atvejais išėjusi į miestą apsipirkti moteris visuomet galvoja apie tualetą, nes noras gali užeiti bet kada. Šios pacientės puikiai žino visus viešuosius tualetus. Kalbant apie įtampos šlapimo nelaikymo atvejus, šiomis dienomis, kai sveikas gyvenimo būdas taip populiarėja, serganti moteris negali galvoti apie sporto klubą ar šokio pamokas. Ji visuomet susiduria su nevalingo pratekėjimo rizika, todėl turi nuolat saugotis“, − moterų savijautą komentuoja specialistas.
Minimaliai invazinė procedūra
Remiantis moksliniais tyrimais, operacinis gydymas bėdas pašalina net 96 proc. pacientų. Pasak gydytojo, ligos atsinaujinimui įtakos vėliau gali turėti tik nuo paties paciento priklausantys veiksniai, pavyzdžiui, toliau augantis paciento svoris. Dėl šios priežasties norint, kad ateityje šlapimo pūslės problemos nesikartotų, savo sveikata reikia rūpintis pačiam pacientui.
„Tai nedidelė invazinė operacija, kurios metu įdedamas pošlapinio raiščio implantas. Po operacijos pacientės dažnai stebisi, kad procedūra atliekama taip greitai ir efektyviai. Vyrauja įspūdis, kad tai labai sudėtinga operacija, su sunkiu pooperaciniu periodu, tačiau urologija sparčiai žengia į priekį ir siekia kuo greičiau sugrąžinti pacientui darbingumą. Todėl ir šiuo atveju pooperacinis periodas nėra ilgas, o fizinis krūvis ribojamas tik keletą savaičių“, − gydymo eigą komentuoja Kauno „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Evaldas Grabauskas.
