Lietuvoje gana tyliai praėjo vidinės politinės kovos dėl milijonų, skirtų regionų, tarp jų ir Kauno, vystymuisi. Tai gana dideli regionams skirti ES pinigai, kuriuos norėta atimti ir atiduoti Vilniui. Kalbu apie Lietuvos Vyriausybės pasiūlymą dalį ES sanglaudos finansavimo nukreipti į Sostinės regioną kitų Lietuvos regionų sąskaita. Gera žinia, kad daugiau kaip 300 mln. eurų vis tik pavyko išsaugoti regionams.
Kodėl sostinei mažiau?
Priminsiu, kad tarp Sostinės regiono ir likusios Lietuvos (Vidurio ir vakarų regiono) pragyvenimo lygio skirtumas yra milžiniškas. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui sudaro 117 proc., tuo tarpu likusios Lietuvos – tik 65 proc. ES vidurkio.
Kas yra sanglauda? Labai trumpai: kiekviena valstybė narė gauna ES sanglaudos paramą pagal savo regionų išsivystymo lygį, kuris yra paskaičiuojamas pagal tam tikrus ekonominius ir socialinius rodiklius. Mažiau išsivystę regionai gauna didesnį finansavimą, o labiau išsivystę – mažesnį. Tai yra logiška, nes toks ir yra sanglaudos tikslas – mažinti netolygumus Europos Sąjungoje ir valstybių narių viduje, kad visur pragyvenimo lygis būtų panašus ir nereiktų geresnio pragyvenimo ieškoti kitoje šalyje ar kitame mieste.
Kad susidarytų aiškesnis vaizdas, pirmiausia turiu paminėti keletą reikšmingų dalykų apie ES finansinių investicijų situaciją Lietuvoje. Kaip žinote, Europos Komisija valstybėms narėms dėl Covid-19 pandemijos sukeltos krizės skyrė Atsigavimo fondo lėšas, kurias mūsų Vyriausybė numačiusi beveik visas skirti Sostinei – 3,2 mlrd. eurų „nusės“ pagrinde Vilniaus regione, tarsi tik Vilniaus regionas būtų patyręs krizę dėl pandemijos. Kėliau šį klausimą, bet finansų ministrės atsakymas vienas – regionai, kaimas ir taip daug gauna per tiesiogines išmokas žemdirbiams. Tai yra absurdiškas argumentas, nes tiesioginės išmokos yra skirtos ne kaimui, o mums, vartotojams, kad maisto kainos būtų mažesnės ir „nepravalgytume“ visų savo pajamų, bet tiek to, šį kartą į tai nesigilinsim. Tiesiog fiksuokim faktą, kad ES Atsigavimo fondo pinigai nukreipiami į Sostinės regioną.
Turint tai omenyje, Vyriausybė vis tiek norėjo atimti reikšmingą dalį, t. y. – 679 mln. eurų ES sanglaudos lėšų, teisėtai priklausančių neturtingam Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui, ir perkelti tas lėšas į Vilniaus regioną. Negana to, jie siūlė turtingam Vilniaus regionui pridėti beveik tokią pačią sumą dar ir iš valstybės biudžeto. Iš „biednesnio“ atimti, o turtingajam pridėti keliagubai.
Komisarė: taip žudoma šalies plėtra
Norėdamas sustabdyti šį regionų ir visos šalies vystymuisi žalingą sprendimą, Europos Parlamente kreipiausi į už sanglaudą ir reformas atsakingą Europos Komisijos narę Elisa Ferreira. Jos atsakymas buvo nedviprasmiškas.
Anot E. Ferreiros, kai lėšos koncentruojamos labiausiai išsivysčiusiuose poliuose – žudoma šalies plėtra! Komisijos narės teigimu, didžiausi lobistai yra didžiuosiuose miestuose. Tačiau ne tam yra skirtos sanglaudos politikos lėšos, mes negalime keisti pačios logikos, paties galutinio sanglaudos tikslo. E. Ferreira pabrėžė, jog dėl tokių sprendimų kyla rizika, kad pinigai bus prarasti.
Taip pat raštu kreipiausi į Europos Komisiją, ragindamas nepritarti lėšų perkėlimui iš nepasiturinčio Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono į labiau išsivysčiusį Sostinės regioną. Komisijai pateikiau pragyvenimo lygio skirtumų, skurdo rizikos lygio bei demografinių pokyčių rodiklius tarp regionų, įrodančius, kad ES paramos poreikis Vidurio ir vakarų Lietuvoje yra ženkliai didesnis, nei Sostinėje, tad sprendimas dalį paramos lėšų perskirstyti iš vargingesnio regiono į turtingesnį būtų nepagrįstas bei neišvengiamai sukeltų dar didesnius ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus tarp regionų.
Lietuvos piliečiai taip pat neliko abejingi šiai situacijai ir Europos Parlamentui bei Europos Komisijai pateikė peticiją, kuria Europos Parlamento Peticijų komitetas raginamas užkirsti kelią Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono gyventojus diskriminuojančiam lėšų perkėlimui, bei įpareigoti atsakingas ES institucijas užtikrinti tikrąją sanglaudą, tolygų vystymąsi.
Europos Sąjunga reaguoja į Lietuvos piliečių poreikius
Kokią pagrindinę žinią noriu pranešti? Nesvarbu, kokio dydžio šalis esame, mes esame lygiavertė Europos Sąjungos dalis, o mūsų žmonės yra pilnateisiai europiečiai. Ir mūsų balsas buvo išgirstas, mes padarėme įtaką Europos Komisijos sprendimui. Oficialiai kreipiausi į Europos Komisiją su klausimu, kokią dalį sanglaudos fondų lėšų, kurios, remiantis BVP rodikliais, turėjo būti skirtos mažiau išsivysčiusiam Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, Lietuvos Vyriausybės prašymu buvo leista perskirstyti gerokai labiau išsivysčiusiam Sostinės, t. y. Vilniaus, regionui.
Mūsų visų džiaugsmui, Europos Komisija neliko abejinga raginimui užkirsti kelią atskirtį tarp Lietuvos regionų didinančiam lėšų perkėlimui. Komisijos pateiktame atsakyme nurodyta, kad priimtas partnerystės susitarimas 363,88 mln. eurų perkelti į Sostinės regioną, t. y. – 7,98 proc. pradinio asignavimo Vidurio ir vakarų Lietuvai. Tai yra per pusę mažesnė suma už Lietuvos Vyriausybės prašytą didžiausią leistiną 15 proc. ribą. Tad Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vystymui ir pažangai liks didesnė Sanglaudos politikos asignavimų dalis nei numatė Vyriausybė. Bendromis pastangomis išsaugojome regionams daugiau kaip 300 mln. eurų!
Europos Komisija sutinka, kad valstybės narės gali teikti pasiūlymą dėl išteklių perkėlimo tarp regionų turėdamos aiškų pagrindimą. Tačiau pabrėžė, jog pasiūlymai dėl išteklių perkėlimo tarp regionų yra atidžiai vertinami atsižvelgiant į pagrindinį sanglaudos politikos tikslą – mažinti regionų skirtumus ir nurodė Lietuvos Vyriausybei vengti tolesnio skirtumų tarp Lietuvos regionų didinimo bei užtikrinti labiau subalansuotą ir policentrinį visos šalies vystymąsi.
Tad kviečiu ir toliau likti aktyviais, Lietuvos vystymuisi ir žmonių gerovei neabejingais piliečiais. Jei turite klausimų, nusiskundimų ar pasiūlymų dėl ES investicijų ar kitų reglamentuojančių teisės aktų, kreipkitės į mane, į mano biurus visose Lietuvos apskrityse. Burkimės, bendradarbiaukite ir kartu pasiekime geriausių rezultatų Lietuvai.
