Dizaineriai ieško būdų, kaip priekinius žibintus paversti automobilius puošiančiais brangakmeniais. Technikai savo ruožtu turi įgyvendinti daugybę praktinių ir teisinių reikalavimų. Tai – viena iš priežasčių, kodėl automobilių žibintų kūrimas tampa neįtikėtinai sunkiu išbandymu.
Iš pirmo žvilgsnio priekinių žibintų paskirtis gana paprasta: šviesti, kad vairuotojas naktį gerai matytų kelią. Tačiau vien reikalavimas naudoti dienos žibintus, be kita ko, rodo, jog priekiniai žibintai turi atlikti daug daugiau funkcijų, nei tik apšviesti tamsoje skendintį kelią. Be to, jiems keliami reikalavimai lėtai, bet užtikrintai auga.
„Sukurti vieno modelio priekinius žibintus užtrunka nuo 3 iki 4 metų. Tam įtakos turi daug veiksnių – nuo dizaino iki homologacijos ir kitų techninių reikalavimų, funkcionalumo bei ilgaamžiškumo, taip pat sprendžiama, ką įmanoma techniškai padaryti ir kiek kainuos tokių sprendimų įgyvendinimas“, – atskleidžia bendrovės „Škoda“ priekinių žibintų dizaino komandos vadovas Petras Nevřela.
Anot jo, dizaineriai visada nori, kad automobilio priekiniai žibintai būtų kuo plonesni (aukščio atžvilgiu) ir kad automobilis atrodytų platesnis. Tai taikoma tiek priekiniams, tiek galiniams žibintams. Atsiradus LED technologijai, dizainerių galimybės šiuo požiūriu gerokai išsiplėtė, tačiau dėl šios technologijos dar labiau išaugo reikalavimai.
„Tamsoje priekiniai žibintai yra beveik vienintelis išskirtinis automobilio bruožas. Taigi, kai tik technologija leido, nusprendėme tuo pasinaudoti“, – aiškina P. Nevřela, kodėl pastaruoju metu tokie populiarūs „firminiai šviesos raštai“, t. y. įvairios formos, kurias sukuria transporto priemonės apšvietimas.
„Kiekviena automobilių įmonė turi laikytis tų pačių taisyklių: homologacijos, pėsčiųjų apsaugos ir avarijų testų. Žinoma, fizikos dėsniai taip pat vienodai galioja visiems. Tačiau kiekviena įmonė stengiasi sugalvoti kažką unikalaus“, – sako P. Nevřela.
Pavyzdžiui, bendrovės „Škoda“ automobilių galinių žibintų šviesos raštas – tipiškos C formos. Čekų kūrėjai puikiai išnaudoja krištolinį dizainą: dalis jų mašinų apšvietimo elementų primena pjaustytą stiklą arba krištolą. Šiuo požiūriu naujos kartos „Superb“ ir „Kodiaq“ modeliai atnešė įdomią naujovę – spalvotą krištolinį elementą „Crystallinium“.
Išnaudojamos visos galimos technologijos
Nors projektavimo skyriuje su konkretaus modelio priekiniais žibintais visada dirba vienas dizaineris, kituose skyriuose šioje srityje pluša didesnė inžinierių komanda.
„Norėdami išsaugoti priekinių žibintų dizainą, dizaineriai visuomet suteikia minimalią manevro laisvę. Tai ypač sunku dirbant su priekiniais žibintais, nes juose yra mechaninių aukščio reguliavimo dalių. O kartais pastebime, kad tam reguliavimui tiesiog nebepakanka vietos“, – komentuoja už šviesų kūrimo koordinavimą bendrovės „Škoda“ techninės plėtros padalinyje atsakingas Jiří Stránský.
Šios mechaninės dalys yra būtinos tam, kad automobilis visada apšviestų kelią taip, kaip turėtų, o priekiniai žibintai neakintų atvažiuojančių transporto priemonių.
„Priekiniai žibintai privalo puikiai veikti tiek tuščiame, tiek visiškai pakrautame automobilyje“, – pabrėžia J. Stránský. Atskirų šviesos modulių techninės galimybės taip pat vaidina svarbų vaidmenį kūrimo procese, nes, tobulėjant LED šaltiniams ir elektronikai, jų savybės nuolat evoliucionuoja.
„Įdomu tai, kad nėra galinių žibintų šviesos modulių standarto, todėl juos visada kuriame nuo nulio“, – priduria J. Stránský kolega Pascalis Schöbelis, atsakingas už galinių žibintų kūrimo koordinavimą.
„Škoda“ neseniai vėl pasirinko veiksmingą būdą sukurti vieno tipo žibintus, skirtus įvairiems kėbulo variantams.
„Naujieji „Superb“ ir kiti modeliai turi tuos pačius galinius žibintus abiejuose variantuose (sedanuose ir universaluose). Dizaineriams teko gerokai pasukti galvas, kad įkūnytų šį sumanymą, tačiau tai leido sumažinti išlaidas ir sutaupytus pinigus investuoti į kitas žibintų kūrimo sritis, kur mums labiau reikėjo investicijų“, – pasakoja P. Schöbelis.
Vien apšvietimo nebeužtenka
Šiandien automobilių žibintai ir lempos neapsiriboja vien tik estetine ir apšvietimo funkcijomis.
„Iš viso turime atsižvelgti į maždaug 60 funkcijų. Be pagrindinių dalykų, tokių kaip artimosios ir tolimosios šviesos, kontūriniai gabaritiniai žibintai ir posūkių rodikliai, yra ir avariniai žibintai, avarinis stabdymas, automobilio atrakinimo ir užrakinimo animacija ir dar daugiau“, – aiškina J. Stránský.
Įdomi turistinio režimo funkcija: ji užtikrina, kad priekiniai žibintai veiktų tinkamai, net jei vairuotojas nukeliauja į šalį, kurioje eismas vyksta ne dešine, o kaire puse. Taip yra todėl, kad priekiniai žibintai kelyje šviečia asimetriškai, todėl be šios savybės jie akintų kiekvieną ten iš priekio atvažiuojantį vairuotoją.
Dar nuostabu tai, kad kampų apšvietimui priekiniuose žibintuose nebereikia pasukimo mechanizmo. Visa tai sprendžiama įjungiant ir išjungiant atskirus diodus arba keičiant jų šviesos intensyvumą. Kiekviename priekiniame žibinte yra dešimtys ar net šimtai šių diodų.
Tai reiškia, kad šiuolaikiniai automobiliai gali valdyti šviesos spindulį taip, kad jis atitiktų aplinką. Štai mieste spindulys yra platesnis ir ne toks ryškus, o už miesto ribų jis sklinda tolesniu atstumu. Viskas yra automatizuota, todėl priekinių žibintų kūrimas apima daugybę programinės įrangos sprendimų ir valdiklio sukūrimą.
Ateityje programinė įranga taps dar svarbesnė. Dizaineriai ir inžinieriai supranta, kad dabar nepakanka apšviesti kuo daugiau automobilio dalių (įskaitant, pavyzdžiui, logotipą – dėl to teko pakeisti homologacijos taisykles): dar reikia integruoti sudėtingesnes priekinių žibintų funkcijas ir paversti žibintus didelės raiškos projektoriais.
„Tačiau tam būtina dar daugiau reglamentų pakeitimų: prie to dar tik dirbama. Mes visa tai stebime ir mėginame numatyti būsimus pokyčius. Turint omenyje tai, kiek laiko užtrunka priekinių žibintų kūrimo procesas, privalome laiku pasiruošti bet kokiems pokyčiams“, – dėsto P. Schöbelis.
Technikai drauge su dizaineriais stengiasi apčiuopti ateities tendencijas ir išbandyti įvairias kūrybines idėjas. Pavyzdžiui, dėl šio bendradarbiavimo neseniai atsirado šviečianti elektromobilio „Enyaq“ kaukė, vadinama „Crystal Face“.
Automobilių šviesų istorija
Automobilių priekiniai žibintai per savo egzistavimą buvo sparčiai tobulinami. Pirmuosiuose automobiliuose net neprivalėjo būti priekinių žibintų, todėl, pavyzdžiui, „Laurin & Klement Voiturette A“ modelio pirkėjai turėjo jų specialiai paprašyti.
Tuomet jų „Voiturette A“ modelyje būdavo montuojami priekiniai acetileno žibintai. Jie pakeitė iš arkliais traukiamų vežimų perimtus žvakinius žibintus. Elektriniai priekiniai žibintai pasirodė apie 1920-uosius, tokie buvo dedami į „Laurin & Klement Škoda 110“ modelį 1929 m. Šiame automobilyje taip pat buvo galima įrengti paprastas tolimąsias šviesas: tam tiesiog pakako pakreipti lempas.
Paskui buvo ilgas elektrinių priekinių žibintų evoliucijos laikotarpis: per jį buvo tobulinama šio prietaiso išvaizda ir gerinamas našumas. Pavyzdžiui, „Škoda Popular Monte Carlo“ turėjo elegantiškai uždengtus priekinius žibintus ir posūkio rodiklį: atverčiamas posūkio signalo jungtuvas buvo įtaisytas už kabinos durų.
Klasikiniai oranžiniai posūkių mirksiukai atsirado šeštajame dešimtmetyje, kai pagrindiniuose žibintuose vis dar buvo naudojamos įvairios lemputės. Tik 1962 metais pasirodė standartizuotos keičiamos lemputės (tuomet H1 tipo). Ilgą laiką automobiliuose buvo montuojami apvalūs priekiniai žibintai arba tiesiog pritvirtinami skirtingų formų jų dangčiai, tačiau žymesnis pokytis įvyko devintajame dešimtmetyje.
Tuomet tokiuose automobiliuose kaip „Škoda 125“ pradėti montuoti dideli, stačiakampiai priekiniai žibintai su priekiniais posūkių rodikliais – juos galima laikyti pirmaisiais integruoto dizaino apšvietimo pavyzdžiais. Posūkių rodikliai, integruoti tiesiai į pagrindinį priekinį žibintą, 1987 metais pasirodė „Favorit“ modelyje.
Nepaisant to, priekinių žibintų dizainą vis tiek labiau lėmė funkciniai reikalavimai, o ne dizainerių vaizduotė. Padėtis ėmė keistis tik tūkstantmečių sandūroje, tobulėjant technologijoms.
2001-aisiais pirmosios kartos „Škoda Superb“ modelyje imti montuoti ksenoniniai žibintai. LED priekiniai žibintai, vėliau skirti dieninėms šviesoms, 2009 metais debiutavo „Octavia RS“ modelyje, o 2012-aisiais „Octavia“ modelyje taip pat pradėta diegti pagrindinių priekinių žibintų LED technologija.
Vėlesniais metais, ėmus taikyti LED technologiją, ne tik išsiplėtė pagrindinių funkcijų gama (atsirado tokių naujovių kaip automatinis artimųjų ir tolimųjų šviesų perjungimas „Light Assist“ arba pažangūs matriciniai LED priekiniai žibintai ir kt.), bet ir gerokai padidėjo dizainerių galimybės palikti savo pėdsaką.
