Prieš metus, 2021-ųjų pradžioje, gyvenamąją vietą pakaunėje buvo deklaravęs 102 tūkst. 271 gyventojas, o šiemet jau – 105 tūkst. 58. Demografinis pokytis – 2 787 žmonės, kai prieš tai buvusiu lyginamuoju laikotarpiu paaugta 1 217 asmenų.
Tiesa, ne visose 25 Kauno rajono seniūnijose gyventojų skaičius tik didėja. Ir nors gyventojų skaičiumi pamažėja Garliava, ji vis dar tebėra didžiausia Kauno rajono seniūnija. 2021-ųjų pradžioje čia buvo deklaruoti 10 952 gyventojai, o šiemet – 10 795.
„Garliavos seniūnijoje, Registrų centro duomenimis, pernai fiksuotas didžiausias – 157 – gyventojų sumažėjimas pakaunėje. Greičiausiai taip yra dėl to, kad Garliava – stipriai urbanizuota, čia jau išsemtos gyvenamųjų namų plėtros galimybės, todėl šeimos kuriasi kaimyninėse Garliavos apylinkių bei Alšėnų seniūnijose“, – sako Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.
Kaip ir pernai, antroji pagal gyventojų skaičių Kauno rajone šiemet yra Domeikavos seniūnija. Palyginti su praėjusių metų pradžia, registruotų gyventojų skaičius čia padidėjo 577 (2022-ųjų pradžioje jau gyveno 10 648 žmonės). Jei tokios tendencijos išliks, netrukus Domeikava iš Garliavos atims didžiausios Kauno rajono seniūnijos titulą. Vis dėlto didžiausias teigiamas demografinis šuolis – 601 registruotu gyventoju – įvyko Ringaudų seniūnijoje. 2021-ųjų pradžioje čia gyveno 8 316 žmonių, o šių pradžioje – jau 8 917. Sparčiausiai augusi seniūnija pagal šį rodiklį jau yra trečia Kauno rajone.
Anot Ringaudų seniūnės Rūtos Slivinskienės, Ringaudus jau kartais sunku vadinti kaimu. „Keičiasi bendras vaizdas, tampame šiuolaikiškesni, daugėja prekybos centrų, kuriasi naujų verslo įmonių. Seniūnijoje sparčiai statomi individualūs gyvenamieji namai, daugėja gyventojų. Kuriame kaime šiuo metu vyksta didžiausia plėtra, sunku net išskirti, – nuolat statoma Bajorų, Poderiškių, Noreikiškių, Ringaudų, Miriniškių, Mitkūnų, Virbališkių, Pyplių, Gaižėnų, Karkiškių ir Kazliškių kaimuose“, – kalbėjo seniūnė.
Statistiniai duomenys liudija, kad gyventojų skaičiaus augimas fiksuotas keturiolikoje iš 25 Kauno rajono seniūnijų. Per praėjusius metus Kauno rajone 426 gyventojais paaugo Garliavos apylinkių seniūnija, sparčiai (585 gyventojais) augo ir Užliedžių seniūnija.
„Turėdama 7 677 gyventojus, ji yra penktoji Kauno rajone, bet gali būti taip, kad demografinėje lentelėje po kelerių metų Užliedžiai aplenks lėčiau augančią Garliavos apylinkių seniūniją. Džiugina, kad patraukli yra ir Alšėnų seniūnija, kurioje gyventojų skaičius padidėjo 209, Karmėlavos seniūnija (176) bei nedidelė ir nutolusi Batniavos seniūnija, per metus išaugusi 174 registruotais gyventojais. Gyventojų skaičius didėjo ir kurortinės teritorijos statusą turinčiose vietovėse. Zapyškio seniūnija, kurios tik dalis turi šį statusą, paaugo 20, Kačerginės seniūnija – 24, o Kulautuvos seniūnija – 33 gyventojais“, – šių metų sausio 1-ąją Registrų centro fiksuotus duomenis mini Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Š. Šukevičius.
Tačiau nedidukė, pernai sausį vos 683 gyventojus turėjusi Linksmakalnio seniūnija šiemet jų turi 25 mažiau. 58 gyventojais per metus sumažėjo Čekiškės seniūnija, 45 – Vilkijos apylinkių seniūnija (tiesa, mažėjimo tempai lėtesni nei ankstesniu laikotarpiu), 38 – Ežerėlio seniūnija. Labiausiai demografinį nuosmukį pavyko suvaldyti Neveronių seniūnijoje, – palyginti su 2021 metais, gyventojų skaičius čia sumažėjo tik 17, kai ankstesniu laikotarpiu – 88.
Džiaugdamasis, kad pakaunės kraštas yra gyvybingas, jaunatviškas ir verslus, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojų skaičiaus augimas labai priklauso nuo viešųjų paslaugų. Todėl savivaldybė nuolat stengiasi gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Įgyvendinami švietimo, sveikatos, kultūros ir infrastruktūros projektai: statomi darželiai, mokyklos, stadionai, tiesiami dviračių takai. Jei to nebūtų, vargu ar žmonės gyventi rinktųsi vieną ar kitą pakaunės vietovę.
„Kauno rajono savivaldybei visuomet prioritetas buvo kultūra ir švietimas, tai ir išliks. Šiemet dar daugiau dėmesio ir lėšų nei anksčiau skirsime keliams ir vandentvarkai, ir savivaldybės investicijos į šias sritis išaugs 30-50 proc. Didėjantis gyventojų skaičius kelia ne tik iššūkių, bet ir turi teigiamų tendencijų: mes surenkame daugiau gyventojų pajamų, žemės nuomos ir turto mokesčių. Naujasis infrastruktūros mokestis, kurio pernai surinkome 1,8 mln. eurų, taip pat didele dalimi priklauso nuo gyventojų, kurie čia nusprendžia statytis būstą ar kurti paslaugų erdves, skaičiaus. Tai – ženkli papildoma suma, kurią investuosime į kelius, vandentvarką ir panašiai.
Suprantama, jog arčiausiai didelio miesto esančiame žiede šeimos kuriasi ypač noriai, nes čia labiau išplėtotos paslaugos, geresnė infrastruktūra, arčiau miestas. Tad ir demografinis Ringaudų proveržis yra natūralus, nes seniūnija yra arti miesto, pasižymi geru susiekimu, sveikatos paslaugomis, čia sprendžiamos švietimo problemos, daug dėmesio skiriama ikimokykliniam, priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui. Tačiau mes stengiamės investuoti ne tik į priemiesčių seniūnijas, bet ir mažinti atskirtį Čekiškėje, Vandžiogaloje, Ežerėlyje – atitolusiose vietovėse“, – pabrėžia Kauno rajono meras.
