Artimiausia šventinė diena – Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. VDI primena, kad paprastai šventinę dieną nedirbama. Tačiau, jeigu atsiranda objektyvios priežastys, darbas švenčių dieną galimas tik darbuotojui sutikus, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtinta imperatyvi norma, kad nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti švenčių dienomis tik joms sutikus.
Darbo kodekso 144 straipsnio numatyta, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbo teisės skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vaida Arlauskaitė pastebi, kad Darbo kodekse nėra konkrečiai nustatyta, kaip apmokamas darbas švenčių dienos naktį, reikėtų vadovautis didesniuoju nustatytu dydžiu, t. y. darbas naktį šventinę dieną turėtų būti apmokamas ne mažesniu nei dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu (kaip darbas šventinę dieną), o už viršvalandinį darbą švenčių dieną turi būti mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Patarėja atkreipia dėmesį, kad viršvalandiniu darbu švenčių dieną laikytinas atvejis, kai darbuotojas dirba švenčių dieną, viršydamas savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba jam nustatytą apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, ir pabrėžia, kad dviejų su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio tarifu turėtų būti apmokamas tik darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, kuris viršija darbuotojui nustatytos darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio trukmę.
Anot V. Arlauskaitės, jeigu darbuotojas jam sutikus dirba švenčių dieną ir per savaitę nėra viršijama jo darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma, ši diena laikytina tik darbu švenčių dieną ir už šią dieną darbuotojui turėtų būti apmokama Darbo kodekso 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pavyzdžiui, darbuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val. savaitės viduryje yra šventinė diena, tada apmokama tik kaip už šventinę dieną.
„Tiesa, – pabrėžia vyriausioji darbo inspektorė, – Darbo kodekse yra numatyta galimybė už darbą švenčių dieną kompensuoti darbuotojui papildomu poilsiu. – Visgi Darbo kodekse tokio poilsio suteikimo tvarka nereglamentuota, tai yra ar jis suteikiamas kartu su kasmetinėmis atostogomis, jų dalimi, ar panašiai, taigi galima daryti išvadą, kad darbuotojui gali būti suteiktas papildomo poilsio laikas be kasmetinių atostogų arba jų dalies, jeigu šalys dėl to susitaria, tačiau tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką nemokama, o apmokama darbo užmokesčiu už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų, pavyzdžiui, jei darbuotojas poilsio dieną dirbo 4 valandas, prie kasmetinių atostogų laiko jam pridedamos 8 valandos.“
V. Arlauskaitė akcentuoja, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į vadovo darbo laiko švenčių dieną apmokėjimą. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo švenčių dieną apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbo švenčių dieną apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, tai yra šalių sulygtu darbo užmokesčiu, tačiau nemokant padidintu tarifu pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 2 dalį, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
