„Ketvirtoji pramonės revoliucija (Pramonė 4.0), dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Dabar galime kelti tik vieną klausimą: ar mes tam esame pasirengę?“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. O ruoštis, regis, tikrai yra kam, mat nauja pramonės revoliucija anksčiau ar vėliau palies kiekvieną.
Svarbiausia technologinė pažanga
Pašnekovas pastebi, kad, norint tinkamai pasiruošti naujam etapui, bus negana veikti tik įmonės mastu. Apie prasidėjusius pokyčius turi suprasti ir valstybinės institucijos, prie skaitmenizacijos reikia pritaikyti biurokratinius procesus. Vis dėlto įmonės savo ruožtu turi dairytis, kaip optimizuoti veiklą ir neatsilikti konkurencinėje kovoje.
„Verslas ir visuomenė turi pasirengti radikaliems pokyčiams: gamybos spartos, masto, vertės grandinių perorientavimo srityse, reikalingi glaudesni nauji ryšiai tarp aukštojo mokslo ir verslo, naujos sąsajos tarp didelių ir mažesnių įmonių. Pasaulyje įsibėgėjantis pramonės skaitmeninimas reiškia ne tik novatoriškus gaminius ir pažangius gamybos procesus, bet ir iššūkius socialiniam bei ekonominiam gyvenimui: keičia verslo modelius, darbo teisę, požiūrį į esamus ir potencialius darbuotojus, be abejonės, ateityje prisidės ir prie visuomenės įpročių bei vertybių kaitos. Lietuva privalo neatsilikti aukštųjų technologijų ir pramonės skaitmeninimo srityje, nes kitų instrumentų konkurenciniam pranašumui pasiekti jau beveik nėra – tik geras technologinis pasirengimas, pažanga gamybos procesuose ir kūrybiškumas gali padėti Lietuvos įmonėms išlikti konkurencingoms Europos ir pasaulio rinkose“, – tikina R. Dargis.
Milžiniškos investicijos
Daiktų internetas, kol kas skambantis kaip mistiškas procesas, jau per artimiausius metus įsisavins milžiniškas lėšas, todėl jo pažanga, regis, taps nesustabdoma.
„Analitikai skaičiuoja, kad daiktų interneto projektams per artimiausius penkerius metus bus išleista bemaž 6 trln. JAV dolerių. Mokslininkų teigimu, iki 2020 m. prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių, t. y. triskart daugiau nei šiuo metu. Verslas bus didžiausias daiktų interneto naudotojas, o investicijos į technologijas padės išspręsti žmogiškųjų išteklių stygiaus problemą. Tai didins gamyboje kuriamų produktų ir paslaugų kokybę, augins konkurencingumą“, – faktus atskleidžia pašnekovas.
Siekiant neatsilikti nuo Pasaulyje vyraujančių tendencijų, visam Lietuvos verslo sektoriui teks suprasti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija anaiptol nėra vien technologijų sektoriaus reikalas.
„Tai vis labiau atsilieps visiems sektoriams: transporto, bankininkystės ir kitiems. Su skaitmeninimu susiję ne mažiau svarbūs pokyčiai laukia ir darbo rinkos, švietimo ir mokymo, įmonių ir darbuotojų santykių, darbo metodų ir kitų sričių. Gebėjimas visa tai suvaldyti ir tuo naudotis gali tapti Lietuvos ekonomikos stabilumo garantu, todėl turime strategiškai išnaudoti visus Lietuvoje esančios informacinių technologijų infrastruktūros pajėgumus“, – neabejoja R. Dargis.
Keisti požiūrį
Anot pašnekovo, vien įdiegti technologines naujoves kai kuriais atvejais gali būti maža. Norint išlikti konkurencingiems, teks spręsti ir savimonės, ir aplinkos suvokimo problemas, keisti požiūrį į daugelį gyvenimo sričių. Viena svarbiausių – darbuotojų kompetencijų sritis.
„Didelėje inovacijų ir nepastovios rinkos dinamikoje reikia lanksčių darbuotojų, kurie turi ir bendrųjų kompetencijų gamybos srityje, ir kartu geba greitai mokytis naujų dalykų besikeičiant aplinkai. Lietuvos pramonės sektoriuje tai viena opiausių problemų – trūksta kvalifikuotų specialistų. Tai yra dalis iššūkių, su kuriais susiduria visos Europos pramonė: ir darbdaviai, ir darbuotojai. Prognozuojama, kad dėl sparčios technologinės pažangos iki 2020 m. pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, kurios dabar laikomos svarbiausiomis darbinėje veikloje. Didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami naudojantis technologinėmis inovacijomis. Tai reiškia, kad darbo rinkoje reikės vis mažiau įprastų pagrindinių gebėjimų ir daugiau įgūdžių: kūrybiškumo, analitinio mąstymo, problemų sprendimo. Tokie įgūdžiai lems ne tik individualią sėkmę darbo rinkoje, bet ir valstybės ekonomikos plėtrą“, – teigia R. Dargis.
Pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvoje turime pakankamai daug sumanių, darbščių žmonių, tačiau būtina suteikti galimybių tobulėti, kad žmonės pasiruoštų konkurencijai naujoje, skaitmenizuotoje rinkoje, o verslams padėtų užsiauginti tokius darbuotojus, kurie iškels veiklą į neregėtas aukštumas. Dėl technologijų proveržio ypač didelę reikšmę turės kompiuterinis raštingumas ir jo suvokimas plačiąja prasme.
„Kaip rodo statistika, beveik pusė ES gyventojų šioje srityje neturi pakankamos kvalifikacijos, nors jau artimiausioje ateityje net 90 proc. darbo vietų reikės tam tikrų skaitmeninių įgūdžių. IT raštingumas yra tas klausimas, kurį turime rimtai spręsti ir nepamiršti, kad IT mokymas – tai ne tik kompiuterinis raštingumas. IT mokymas yra logika, analitiniai įgūdžiai, procesų sekos supratimas ir kita. Valstybės, daugiau dėmesio sutelkusios į švietimą, šiandien gali džiaugtis pirmaujančiomis švietimo sistemomis pasaulyje ir stipriomis ekonomikomis. Dabar dėmesys turi būti skirtas ne tik IT kaip atskiro dalyko mokymui, bet jos mokykloje turi būti naudojamos kaip įrankis visuose dalykuose ir pamokose. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija prieš kelerius metus nusprendė mokyklose visus vaikus pradėti mokyti programavimo dar pradinėse klasėse. Toks sprendimas gali tapti labai svarbiu strateginiu pranašumu po 10–15 metų“, – atkreipdamas dėmesį į strategiškai svarbius klausimus, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Šaltinis: lpk.lt
