Išmanieji telefonai pasižymi dideliu universalumu: jie pakeitė fotoaparatus, kompiuterius, muzikos grotuvus bei dalį kitos technikos. Atitinkamai vairuotojai tikisi universalumo ir iš automobilių, nori, kad jie tiktų visiems gyvenimo atvejams. Anksčiau universaliausiais buvo laikomi, kaip ir sako jų pavadinimas, universalai. Dabar pirkėjai pasuko didesnio pravažumo SUV automobilių link. Ar jie nukonkuravo universalus tik dėl mados, ar turi ką daugiau pasiūlyti?
Krosoveris ar SUV?
Didesnio pravažumo automobiliai užima vis daugiau rinkos, o modeliai su klasikiniais kėbulo tipais tiesiog dingsta – gamintojai vienas po kito nutraukia jų gamybą. Stebint „Lietuvos metų automobilio“ konkursą, galima pastebėti tendenciją, kad pastaruosius kelerius metus daugiau nei pusę visų dalyvių sudaro vien didesnio pravažumo modeliai. Ar jie tikrai geresni už hečbekus, sedanus ar universalus?
Komisijos nariai sako, kad atsakant į šį klausimą negali būti vienos vienintelės tiesos. Štai televizijos laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis pabrėžia, kad didesnio pravažumo automobilius, visų pirma, reikėtų skirstyti į dvi kategorijas: krosoverius ir SUV.
„Prieš pirmuosius aš esu kategoriškas. Tai – tiesiog paaukštinti įprasti modeliai, už kuriuos gamintojai lupa per didelius pinigus. Jie daugybėje sričių nusileidžia tradiciniams kėbulo tipams ir yra populiarūs tik todėl, kad yra madingi tarp jaunosios važiuotojų kartos. O tikri dideli SUV, suprojektuoti ant jiems skirtų platformų, gali turėti tam tikrų privalumų. Kai kuriems žmonėms patinka ir jų važiavimo savybės, neabejotinas pranašumas – didesnis pravažumas“, – sako E. Babelis.
Kuo SUV gali pranokti universalus?
Japonų gamintoja „Mazda“ – viena iš paskutinių, dar siūlančių didesnius vidutinės klasės modelius su universalo kėbulu. Be „premium“ gamintojų, tokių tėra „Volkswagen“, „Škoda“ ir „Peugeot“ gamose. Tai „Arteon Shooting Brake“, „Superb Estate“ ar 508 SW.
Kiti gamintojai vidutinio dydžio arčiau prie žemės prigludusių modelių atsisakė, juos pakeitė įvairūs krosoveriai ir SUV. Šie vairuotojams atrodo patrauklesni, tvirtesni ir suteikia daugiau pasitikėjimo kelyje. Pavyzdžiui, hibridinis modelis „Mazda CX-60“, kilstelėjęs gamintojo kokybės kartelę prie „premium“ segmento, parduodamas tik su visų varančiųjų ratų pavara.
„Rimti, tinkamai suprojektuoti SUV tikrai gali turėti privalumų, lyginant su universalais. Visų pirma, tai geresnis matomumas ir galimybė tiksliau vertinti situaciją kelyje. Taip pat pravažumas. Nors šį kriterijų reikia vertinti labai atsargiai, yra modelių, galinčių pasigirti tikrai geresniu pravažumu dėl puikiai veikiančios keturių varančiųjų ratų pavaros ir didesnės prošvaisos ar net tinkamai sumontuotų kėbulo apsaugų, ne tik apdailos detalių.
Didesni SUV pasižymi didesniais langais ir aukštesnėmis lubomis – tai sukuria erdvės efektą automobilyje, o jeigu dar sumontuotas panoraminis stoglangis, kelionės taps gerokai malonesnės“, – SUV privalumus prieš universalus vardija kitas „Lietuvos metų automobilio“ komisijos narys Justas Lengvinas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad aukštesnę prošvaisą ir visų varančiųjų ratų pavarą turintys SUV leis lengviau pasiekti atokesnes sodybas, ar stabiliau riedės blogais keliais. Tačiau žurnalistas perspėja, kad pervertinti vien automobilio dydžio – nevalia.
„Dažnai krosoverių pristatymuose pasitaiko „kliūčių ruožų“, kuriuos drįsčiau įveikti savuoju dviem ratais varomu universalu. Tad reikėtų nenuvertinti mažųjų ir nepervertinti didžiųjų automobilių“, – sako J. Lengvinas.
Ar SUV tikrai ne toks erdvus?
O kaip su tradiciniu SUV universalumu – erdve keleiviams ir daiktams? SUV modeliai dažniausiai yra aukštesni, tačiau trumpesni už universalus, su mažesnėmis iškyšomis, tad teoriškai turėtų būti ankštesni.
„Universalus automobilis, mano manymu, privalo būti patogus keturiems ar net penkiems žmonėms, pageidautina, kad jame būtų pakankamai daug vietos bagažui. Kalbėdamas apie patogumą, turiu mintyje tai, kad visi jie galėtų jaustis komfortiškai net ir ilgesnėje kelionėje su storais žieminiais megztiniais, turėtų kur patogiai pasidėti puodelį, o, šnekant apie modernius automobilius, idealu būtų, jei kiekvienam būtų įrengta po atskirą USB lizdą.
Apie bagažo vietą daug plėstis net neverta – jeigu keleiviai penki, bagažinėje mažų mažiausiai turi tilpti penkios vidutinio dydžio, nebūtinai turistinės, kuprinės. Svarbu neapsigauti išvydus išorinį vaizdą. Daug modelių atrodo dideli, tačiau jų viduje yra gerokai mažiau vietos, nei tikiesi“, – taškus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis automobilį, išskiria J. Lengvinas.
Lengviausia palyginti modelius skaičiais pagal jų bagažinės tūrį. Pavyzdžiui, SUV „Mazda CX-60“ įrengta 570 litrų talpos bagažinė. Lygiai tokio paties dydžio, kaip BMW 5-osios serijos universaluose ir „Audi A6 Avant“. „Mercedes-Benz E“ klasės universalas su 640 litrų bagažine – talpiausias, bet „Mazda“ įrodo, kad SUV nebūtinai erdvumu nusileidžia universalams.
Be to, universalumas neapsiriboja vien bagažo tūriu. Štai nulenkus CX-60 modelio galines sėdynes, galima gauti ir daugiau nei 1 700 litrų erdvės didesniems kroviniams, kurių ilgis – iki 1,9 metro. 40:20:40 santykiu padalinama galinė sėdynė leidžia keturiems žmonėms patogiai keliauti, pavyzdžiui, į kalnus slidinėti, nenaudojant stogo bagažinės: slidės sutilps salone atlenkus vidurinę sėdynės dalį. Komfortui tai nepakenks, nes galinių sėdynių šildymo įjungimo mygtukai ir USB lizdai įmontuoti centrinėje konsolėje.
Nepaisant to, kad japoniškasis SUV nenusileidžia erdve klasikiniams universalams, jis yra kompaktiškesnis. „Mazdos“ ilgis – 4,745 m, minėto BMW – 4,963 m, „Audi“ – 4,939 m, o „Mercedes“ – 4,949 m.
„Svarbu įvertinti tai, kad didesnė transporto priemonė nebūtinai bus universalesnė. Jeigu gyvenate senamiestyje, ar tenka parkuotis ankštame daugiabučio kieme, mažesnis automobilis, kuriame telpa tie patys penki šeimos nariai, gali būti daug geresnis pasirinkimas. Mažiau kartais gali būti daugiau, nors ir kaip šis posakis gali skambėti nuvalkiotai“, – reziumuoja J. Lengvinas.
