Agresiją prieš Ukrainą su „denacifikacijos“ šūkiu vykdanti Rusija galimai iš anksto ieško dingsčių naujoms tokioms „specialiosioms operacijoms“ pateisinti. Kai kurie požymiai turėtų kelti nerimą ir Lietuvai.
Rusijos ambasados Vilniuje interneto svetainėje šiuo metu skebiama žinia:
„Nepaisant išsamaus ir visapusiško mūsų pozicijos dėl padėties Ukrainoje pateikimo, prieš Rusiją ir jos piliečius vykdoma beprecedentė informacinė kampanija, pagrįsta tikrosios padėties iškraipymu. Gauname signalus apie grėsmes ir provokacijas prieš rusakalbius piliečius Lietuvoje.
Primygtinai rekomenduojame būti atsargiems gyvybei ir sveikatai pavojingose situacijose, nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas, kurios yra atsakingos už jūsų saugumą. Taip pat prašome nedelsiant informuoti Rusijos ambasados Vilniuje konsulinį skyrių, Rusijos generalinį konsulatą Klaipėdoje, apie tokius faktus, kad padėtumėte jums apsaugoti savo teises bei interesus. Išlikite ramūs ir budrūs, nepasiduokite provokacijoms.
Komentuodamas tokią Kremliaus atstovybės retoriką politikos apžvalgininkas, buvęs ilgametis Valstybės saugumo departamento pareigūnas Giedrius Kiaulakis portalui kaunieciams.lt sakė, kad pagrindo nuogąstauti yra.
„Kandangi Rusijos politikai jos kaimynystėje nelabai kas pritaria, reikia aiškintis ar tokia „garbė“ suteikta ir kitiems jos kaimynams? T.y. Latvijai, Esdtijai, Lenkijai, Suomijai, Moldovai. Na, apie Baltarusiją, žinoma, nekalbame. Taigi, nepatingėjau ir patikrinau – Rusijos ambasados Lenkijoje puslapyje nieko panašaus nėra. Nėra nei Suomijos, nei Latvjos, nei Slovakijos, nei Estijos atitikmenyse. Toks pat raginimas kabo tik ambasados Moldovoje interneto puslapyje,“ – pabrėžė analitikas.
Anot G, Kiaulakio, toks sutapimas gali būti neraminatis. Tai, anot jo, netiesioginiai įrodymai, kas numatomi artimiausiais „denacifikatorių“ taikiniais. Mat karo prieš Ukrainą preliudija irgi buvo vis garsėję riksmai apie tariamus rusakalbių perskiojimus, paskui pereinant prie teiginių, kad valdžią Kijeve yra esą užgrobę “naciai ir narkomanai”. Nacių paieškos ir skriaudžiamų “tėvynainių” gelbėjimas, kaip pabrėžia apžvalgininkas, gan įprastas Maskvos propagandinis arkliukas savo karams kaimynų teritorijose pateisinti.
„Strateginiu požiūriu – logika aiški. Moldova – kariniu požiūriu silpna, sąjungininkų neturi ir dalis jos jau okupuota. Lietuva – koridorius į Kaliningradą. Aišku, mes NATO šalis, bet po vasario 24 d. iš Kremliaus gali tikėtis visko, o pats NATO blokas iki šiol, nėra pateikęs pakankamų savo narsos ir tvirtumo įrodymų,“ – persėja G. Kiaulakis.
Rusija gąsdins visada
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirminkas Laurynas Kasčiūnas sakė nesąs nustebęs dėl tokių Rusijos grasinimų ir ragin į juos žiūrėti ramiai.
„Pirmiausia, mačiau panašų tekstą ir Rusijos ambasados Suomijoje tinklalapyje. Jų yra gal ir ne visur, bet tai yra Rusijos savotiškas gąsdinimas, skirtas Vakarams. Mes į tai turime reaguoti oriai, ramiai, ką ir darome. Mes stipriname gynybą, stipriname sąjungininkų pajėgas regione ir toliau tai ketiname daryti. O denacifikacija sėkmingiausiai vykdo būtent Ukraina. Ji denacifikuoja Rusiją, kuriai šiandien būtent labiausiai ir reikia šito veiksmo,” – sakė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis politikas.
Anot L. Kasčiūno, pastaruosiuose Kremliaus veiksmuose ir retorikoje pastebima tam tikra desperacija. „Tiek šita ambasadų propaganda, tiek hipergreitų raketų panaudojimas skirtas gąsdinti. Antai, minėtų raketų panaudojimas mažai ką keičia mūšio lauke, bet yra psichologinio poveikio priemonė. Tai rodo, kad Rusijos kariuomenei nepavyko veikti, kaip tikėtasi, nepavyksta įveikti Ukrainos įprastomis priemonėmis, tad mėginama įbauginti tokiu būdu. Mums į tai reikia reaguoti oriai, neprarandant budrumo,” – mano NSGK vadovas.
