Praėjus keturioms savaitėms po paskutinio didžiausio karo, po to, kurį Rusija kariauja nuo sovietų invazijos į Afganistaną (1979 m.) pradžios, prezidentas Vladimiras Putinas susiduria su gresiančia dilema. Tai gyvosios karinės jėgos ir karinės bei kitos technikos nuostolių patiriamų Ukrainoje klausimas.
Prisimenant gerai žinomą rusų karinę patarlę „zhelezo ne voiuet“ (geležis nekariauja) – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė kovoje Rusijos invazijos akivaizdoje iliustruoja jos prasmę.
Putino dilema yra sąlygota karinio personalo ir techninės įrangos praradimų lygio, karui įžengus į tęstinio vienas kito išsekinimo fazę. Galiausiai kyla klausimas – kiek ilgai Rusijos konvencinės kariuomenės pajėgos gali išlaikyti tokį konfliktą? Jis (Putinas) turės arba rasti kelią į taiką – net laikinai – arba nuspręsti dar labiau eskaluoti karą, naudojant net nekonvencinius ginklus. Apie tai Eurasia Daily Monitor avalgininko Rogerio McDermotto analizė.
****
Rusijos ginkluotosios pajėgos prastai planavo įsiveržimą, rėmėsi klaidingomis politinėmis ir karinėmis prielaidomis, todėl užplaukė ant seklumos pirmosiomis karo dienomis. Pasirengimą karui apsunkino Ukrainos pajėgumų ir noro priešintis įsiveržusioms pajėgoms neįvertinimas, taip pat su planuojamu išpuoliu susijęs perteklinis slaptumas, dėl kurio net pagrindiniai jo vykdytojai liko nežinioje. Rusijos karinio išpuolio žlugimą lėmė ankstyvos klaidos, aukštųjų technologijų pajėgumų nepritaikymas pradiniu karo laikotarpiu, nuolatinių pastangų pabloginti oro gynybą ar sutrikdyti vadovavimą ir kontrolę nebuvimas ir klaidingi logistiniai skaičiavimai.
Todėl Maskva ėmėsi nenuilstamų civilinės infrastruktūros bombardavimo priemonių, ypač prieš Mariupolį. Jei tokia „taktika“ primena Rusijos konfliktus Čečėnijoje ar Sirijoje, tai neatsitiktinai: dauguma vyresniųjų karininkų vadų, įskaitant jungtinės strateginės vadovybės (Obyedinennyye Strategicheskoye Komandovanie – OSK) lygmenyje, sėmėsi kovinės patirties būtent iš šių karų.
Ar Rusija turi pkankamai patikimų pajėgų tolesniems veiksmams? Pirmiausia reikia suprasti dabartinio įsitraukimo mastą. Antra, įvertinti kiek reikia personalo daliniams rotuoti karo lauke, kopensuoti nuostolius. Viską gali apsunkinti artėjantis pavasarinis rusų karinis šaukimas. Galiausiai, Rusijos karinės įrangos jau patirtų nuostorlių ir tikėtinų nuostolių lygiai artimiausiomis savaitėmis kelia klausimą pozicinio karo atveju. Kiek Maskva mato galimybę užbaigti karą jėga (tikriausiai tai reikalautų didžiulio eskalavimo) arba sudaryti taikos susitarimą?
Ukrainos ir Vakarų pranešimai apie Rusijos pajėgas skaičiavo bataliono taktines grupuotes (BTG). Tai neteisinga, nes pastaraisiais metais suformuotų BTG (2021 m. Rugpjūtį jų skaičius iš viso pasiekė 168) koncepcija yra ta, kad juose pilnai dirba kontraktininkai (profesionalūs samdiniai). Faktiškai tai ir yra skirtumas tarp BTG ir Rusijos sausumos pajėgų batalionais, oro pajėgų (VDV) ir karinio jūrų laivyno pėstininkų padaliniais. Kai kuriuose iš šių Ukrainoje kariaujančių batalionų tarnaujantys rusų šauktiniai įrodo, kad ne visos šios rikiuotės yra BTG.
Rusijos sausumos operacijos vyksta brigados/pulko lygiu. Neaišku, kokio lygio pajėgas Rusija dar galėtų dislokuoti. Kai kurie iš šių bataliono dydžio vienetų nėra BTG, o tai rodo, kad papildomi BTG yra sulaikomi, kad būtų galima vėliau dislokuoti. Viena ešelonų, kuriuos Rusijos kariuomenė naudoja Ukrainoje, iliustracija patvirtina nuoroda į užfiksuotą Rusijos karininko žemėlapį, kuriame parodyta kryptis Chersonas-Mykolajevas kovo 10 d. (Gynybos ekspresas, kovo 21 d.). Žemėlapis redaguotas taip, kad paslėptų ukrainiečių pozicijas.
Jame pateikiama ši informacija apie Rusijos junginius:
- 22 armijos korpusas: 126-oji pakrančių gynybos brigada, 1096-asis oro gynybos pulkas, 20-aoji motorizuotųjų šaulių divizija, 33-asis motorizuotųjų šaulių pulkas, 255-asis motorizuotųjų šaulių pulkas, 944-asis inžinierių pulkas, 358-asis oro gynybos pulkas, 11-oji oro desanto brigada , 439-oji raketų daugkartinio šaudymo sistemų briagada, 291-oji artilerijos brigada, 20-asis oro gynybos pulkas (pėstininkų jūrų laivynas), 127-oji žvalgybos brigada, 25-oji specialiųjų pajėgų brigada, 11-oji inžinierių brigada, 4-asis NBC gynybos pulkas;
- 49-oji kombinuotoji armija: 205-osios motorizuotosios šaulių brigados 1-oji BTG, 205-osios motorizuotosios šaulių brigados 2-oji BTG, 34-osios motorizuotosios šaulių brigados 1-oji BTG (kalnų), 34-osios motorizuotosios šaulių brigados 2-oji BTG (BT1-oji) iš 108-osios oro puolimo brigados (VDV), 108-osios oro desanto puolimo brigados (VDV) 2-osios BTG, 1-osios raketų brigados (Iskander SS-26/SSC-7), 90-osios oro gynybos brigados, 227-osios artilerijos brigados, 66-osios brigados štabo. 32-asis inžinierių pulkas, 17-asis Atominės, biologinės cheminės gynybos pulkas, 512-asis elektroninio karo batalionas, 10-oji specialiųjų pajėgų brigada;
- Karinio oro desanto grupuotė: 7-oji oro puolimo divizija (VDV/Kalnų), 56-ojo oro desanto puolimo pulko (VDV) 1-oji BTG, 56-ojo oro desanto puolimo pulko (VDV) 2-oji BTG, 247-ojo oro desanto puolimo pulko (VDV) 1-oji BTG, 247-ojo oro desanto puolimo pulko (VDV) 2-asis BTG, 1141-asis artilerijos pulkas (VDV).
VDV – visur karinis oro desantas.
Šių Rusijos karinių junginių savybės, nors dauguma jų gali būti nepilnai sukomplektuoti, yra svarbios, nes parodo, kad Maskva nebūtinai atmeta tolesnių pajėgų įtraukimą. Tačiau kartu su dideliu Rusijos karinio personalo kovinių nuostolių lygiu ir šauktinių buvimu jų pajėgų derinyje, svarbi problema siekiant išlaikyti karinę parengtį – yra gresiantis pavasario jšaukimas balandžio 1 d. Prireiks maždaug keturių savaičių, kol jis prasidės. Neišvengiamas yra poveikis, kai į garnizono dalinius atvyksta nauji naujokai. Ukrainoje tarnaujantys šauktiniai bus priversti pasirašyti sutartis dėl jų laikymo dislokuotuose padaliniuose.
Šauktinių/kontraktininkų santykis, rotacijos poreikis ir būtinybė kompensuoti nuostolius greičiausiai baigsis tuo, kad Maskva turės priimti sunkius sprendimus šioje srityje maždaug gegužės pradžioje. Pranešamas Rusijos karinės įrangos nuostolių lygis taip pat kelia didžiulius iššūkius. Naujausi Ukrainos paskelbti Rusijos nuostolių skaičiai rodo iššūkio mastą: sunaikinti orlaiviai (97), sunaikinti arba perimti tankai (498), sunaikinti sraigtasparniai (121) (UNIAN, kovo 22 d.). Be to, sumumenkęs didelio tikslumo sparnuotųjų raketų šaudymas gali reikšti atsargų trūkumą.
Trumpai tariant, dabartinis Rusijos kariuomenės nuostolių lygis – techninės ir gyvosios jėgos – kelia klausimą, kiek ilgai Kremlius numato kariauti? Jei Rusijos kariuomenei bus apribotos galimybės dislokuoti gerai parengtas ir profesionalias paskesnes pajėgas arba išspręsti logistikos ir su jais susijusius klausimus, tikėtina, kad Putinas turės pasirinkti eskaluoti netradicinį būdą – cheminį ar biologinį ginklą. Arba rasti ilgalaikį sprendimą, kuris leistų daug ilgesnį laikotarpį bombarduoti civilinę infrastruktūrą ir taikyti Čečėnijos/Sirijos atvejų stiliaus taktiką.
Abi pusės gali kovoti iki išsekimo. Tarptautinės sankcijos ir „čelovečeskaja zatratnost“ (žmonių kaina) Rusijos pajėgoms neprisvers Putino baigti karo, tačiau ateinančiomis savaitėmis jo laukia vis sunkesni pasirinkima. Mat teks prisitaikyti prie tikrovės, kad „geležis nekariauja“.
Pagal Eurasia Daily Monitor.
