Seimo Ateities komitetas kelia klausimą – ar vystant projektą “Rail Baltica” reiktų apskritai atsisakyti rusiškos geležinkelio vėžės.
“Vienas ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių Europos infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ siekia europinės vėžės bėgiais sujungti Baltijos šalis ir dalį Lenkijos, taip pat Suomiją su likusia Europos Sąjungos dalimi,”- sakoma komiteto pranešime spaudai.
Projekto reikšmė užtikrinant greitą ir patikimą Baltijos regiono jungtį su Vakarų Europa susidarius naujoms geopolitinėms sąlygoms yra ypač didelė. Privalome persiorientuoti iš Vakarai–Rytai į Šiaurę–Pietus, bendrame uždarame kartu su Audito komitetu posėdyje kalbėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis parlamentarus informavo apie „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eigą ir naujos geopolitinės situacijos keliamus iššūkius.
„Lietuva padarė didelę pažangą įgyvendindama „Rail Baltica“, ir naujomis geopolitinėmis sąlygomis būtina ypač intensyviai dirbti, kad būtų užtikrinta tolesnė projekto eiga ir greitas, patogus ir saugus Baltijos regiono susisiekimas su Vakarų Europa“, – sakė jis.
Jam pritarė ir susisiekimo viceministrė Loreta Maskoliavienė ir pabrėžė, kad Lietuvos strateginis interesas yra Klaipėdos prijungimas prie europinės vėžės. Uostamiesčio europinės vėžės nutiesimas leistų Lietuvai tapti konkurencinga tarptautinėje jūrų pervežimų rinkoje, o kalbant apie projekto plėtrą, reikia neužmiršti, kad perėjimas nuo kelių transporto prie geležinkelių transporto yra vienas iš pagrindinių darnaus vystymosi tikslų, kurie turi būti užtikrinti iki 2030 metų, teigė viceministrė.
Pasak Europos Komisijos (EK) Šiaurės–Baltijos transporto koridoriaus koordinatorės Katerinos Trotman (Catherine Trautmann), Europos Parlamentas taip pat labai vertina šį projektą, todėl svarbu matyti ne tik nacionalinę, bet ir trijų valstybių viziją, kadangi „Rail Baltica“ – tai ir susisiekimas, ir ekonomika, ir saugumas, ir apskritai naujų technologijų atėjimas į regioną.
***
„Rail Baltica” – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica” trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Lietuvoje už projekto įgyvendinimą atsakinga LR Susisiekimo ministerija, o už projekto vykdymą – „LTG Infra“.
