Aplinkos ministerija išplatino pranešimą spaudai, kurio pavadinimo dalis skamba taip: Kaip užtikrinti tvarumą, kai visuomenė nenori nieko atsisakyti? Pranešime informuojama, kad įvyko renginys. Jame, kaip matysite toliau tekste, idėjiniai tvarieji tarėsi – ką daryti su netvariais? Tekstas netaisomas iki žvaigždučių.
„Ketvirtadienį vykstančiame XVII Lietuvos urbanistiniame forume taip pat diskutuojama, kaip siekiant tvarumo urbanistikoje teoriją paversti praktika, kokių įrankių, kompetencijų trūksta, kad miestų erdvės būtų sparčiau ir efektyviau transformuojamos į tvarias ir geriau atspindinčias kasdienius gyventojų poreikius. Aptarti iššūkiai, su kuriais susiduriama plėtojant miestus.
„Svarbiausia, ką daro Aplinkos ministerija – ieškoti būdų, kad sprendimus priimančios institucijos, visuomenė ir profesionalų bendruomenė galėtų diskutuoti, keistis nuomonėmis. Politikos sektorius gali duoti įrankius, suteikti platformą diskusijoms, nes tik tada, kai kyla ginčas, atsiranda galimybė priimti subalansuotus sprendimus“, – pažymėjo aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.
Architektas, „Office De Architectura“ biuro partneris Andrius Ropolas atkreipė dėmesį, kad sudėtingiausia suderinti interesus, projektuotojui tenka atsižvelgti į užsakovo interesus, o kalbant apie urbanistiką tai dažniausiai yra viešosios įstaigos, savivaldybės. Didžiausias paradoksas, kad tvarkant viešąsias erdves prie gyvenamųjų daugiabučių namų nesutampa projektuotojų ir gyventojų lūkesčiai. „Architektai sako, kad siūlo suformuoti daugiau žaliųjų zonų, o gyventojai teigia, kad reikia parkavimo vietų“, – sakė A. Ropolas.
Vilnius Tech Urbanistikos katedros docentė Giedrė Ratkutė akcentavo, kad siekiant ilgaamžiškumo, tvarumo, labai svarbu pereiti nuo kiekybės prie kokybės. Tai reiškia, kad reikės nelengvų sprendimų, laikytis tam tikrų taisyklių. Jaučiama tendencija, kad mes visi norime gyventi geriau, ir tai suprantame ne tik kaip pavalgymą, bet ir kitokią gyvenimo, aplinkos kokybę.
„Norint, kad tvarumas urbanistikoje virstų praktika reikia skirti daug laiko, kad įvyktų dialogas tarp visų suinteresuotų pusių – savivaldos institucijų, nekilnojamojo turto plėtotojų, gyventojų, reikia suderinti jų visų interesus, susodinti už vieno stalo. Jeigu kalbame apie tvarumą, tai reikia suprasti, kad viskas vyks lėčiau“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Statybos sektoriaus plėtros agentūros Urbanistinio padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad šiandien mes turime kalbėti ne apie urbanistinę plėtrą, o apie tvarų mažėjimą. Kurią mokyklą nugriauti, ar ligoninę uždaryti, ką daryti su Lietuvos miestais, kurie turi mažėti, bet išlikti gyvybingais. Reikia ieškoti balanso sostinės ir visos šalies lygiu.
Atsižvelgti į tvaraus mažinimo, plėtros lėtinimo būtinybę siūlė ir Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros prof. dr. Dovilė Krupickaitė. Jos teigimu, visuomenės vartojimo tendencijos rodo, kad ji nenori nieko atsisakyti, nes tai skausminga. Mokslininkė pateikė pavyzdį, kad per pastarąjį dešimtmetį nebetekome ketvirtadalio gyventojų, tuo metu negyvais paviršiais padengtų teritorijų padaugėjo dvigubai. Pusė vienam miesto gyventojui tenkančio ploto yra negyvas paviršius. Tačiau negalime užmiršti, kad miestuose be žaliųjų teritorijų nėra gyvybės, o jei nėra gyvybės, ir žmonių juose nebebus.
„Tvarumas – tai iš apačios kylančios iniciatyvos. Tačiau iki šiol sostinė neturi vizijos dėl Lukiškių aikštės: vyresnioji karta ją įsivaizduoja vienaip, jaunimas – kitaip. Turime suprasti, kad tas sutarimas yra reikalingas. O nėra tvaru tai, kaip praėjusio šimtmečio 6 dešimtmetyje buvo statomi Vilniaus mikrorajonai. Tas procesas turėjo būti lėtesnis ir geriau apgalvotas“, – renginyje kalbėjo Vilniaus miesto vyriausioji architektė L. Kairienė.
„Planuojant miestų ateitį turi būti priimti sprendimai išanalizavus žmonių poreikius. Urbanistikos uždavinys yra pažinti žmonių poreikius. Architektas, neišklausęs tų poreikių, nieko gero nesuplanuos, kaip ir gydytojas nenustatys diagnozės neišklausęs ligonio nusiskundimų“, – apie tvarumą kalbėjo aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.”
***
Redakcija laukia įvairiausių nuomonių apie tokių renginių prasmingumą ir, galbūt, atgailų bei pažadų būti tvaresniais, nei tikisi ministerija. Ar gerdami rytą kavą jau mąstote apie tvarumą ir ko reikėtų, kad tai nutiktų? Mes juk norime būti atsakingi, o net gal ir tvarūs?
