Trys Lietuvos atletai rungėsi Paryžiaus olimpinių žaidynių imtynių turnyre, kurio kovos vyko Marso lauko arenoje greta Eifelio bokšto.
Visų jų pasirodymai atvertė naujos šalies sporto metraščių puslapius.
Pirmą kovą laimėjusi Gabija Dilytė ne tik yra pirmoji olimpinėse žaidynėse startavusi Lietuvos imtynininkė, bet tuo pačiu ir pirmoji, iškovojusi pergale.
Mindaugas Venckaitis – jau trečias iš brolių Venckaičių, kovojęs olimpinėse žaidynėse. Tokios šeimyninės tradicijos dar nėra buvę.
O septintąją vietą iškovojęs Mantas Knystautas ne tik įsirašė į savo sąskaitą pirmą olimpinę pergalę, bet yra iki šiol vienintelis Lietuvos imtynininkas, į olimpines žaidynes patekęs joms jau prasidėjus.
Kviečia nenustoti svajoti
„Tai įspūdingas, neapsakomas jausmas. Dar ir dėl to, kad atsirevanšavau šiai varžovei. Labai džiaugiausi savimi, vienu metu net ašaros susikaupė. Nes kai revanšuojiesi, visiškai kitoks jausmas, nei laimi prieš tą pačia varžovę kelis kartus iš eilės. Kai esi pralaimėjęs, o po to laimi, tada jau „vau“. Bent jau man“, – po debiuto olimpinėse žaidynėse džiaugėsi 20-metė G.Dilytė.
Svorio kategorijos iki 50 kg aštuntfinalyje ji paguldė ant menčių kolumbietę Alisson Camilą Cardozo Rey.
Milžinišką įspūdį lietuvei paliko 9 tūkst. vietų arena: „Ten nuostabi atmosfera. Nepakartojamas dalykas, kai matai plevėsuojančią Lietuvos vėliavą, o visi šaukia, mojuoja. Labai gera širdyje.“
Ketvirfinalyje G.Dilytė 0:10 neatsilaikė prieš lietuvės klaidomis pasinaudojusią kubietę Yusneylis Guzman Lopez.
Po šios nesėkmės Lietuvos imtynininkė dar tikėjosi, kad kubietė pateks į finalą ir taip atvers kelią į paguodos varžybas. Tačiau Y.Guzman Lopez pusfinalyje nusileido indei Vinesh Vinesh.
„Antra savo kova Antra kova tai tikrai nepatenkinta. Bet apskritai jaučiausi gerai pasiruošusi, prieš olimpines žaidynes buvo gera stovykla, geras atsistatymas. Ką galėjau, tą išspaudžiau“, – apibendrindama olimpinį debiutą sakė iš Kavarsko miestelio Anykščių rajone kilusi trenerių Aivaro Kaselio ir Tatjanos Bochan auklėtinė.
G.Dilytės olimpinis debiutas. Vytauto Dranginio nuotr.
Būdama vos šeštokė Gabija kartu su seserimi dvyne Gabriele iš tėvų namų persikėlė į Šiaulius, kur buvo suburtos perspektyviausios šalies imtynininkės.
Kokia dabar būtų Gabijos žinutė jaunoms merginoms, norinčioms sportuoti imtynes, bet nedrįsta? „Nenustoti svajoti. Mes, moterys, daug stipresnės, nei atrodo. Galite rinktis drąsiai moterų imtynes, labai patariu. Atvykite į Šiaulius, ten visa mūsų didžiulė rinktinė. Bus smagu. Visų laukiame“, – pakvietė pirmoji Lietuvos imtynininkė olimpietė.
Šeimoje – trys olimpiečiai
22-ejų M.Venckaitis savo gausioje šeimoje – jau trečias olimpietis. Anksčiau olimpinių žaidynių skonį pajuto du vyriausieji jo broliai – 2008 m. Pekine rungėsi Valdemaras (14 vieta), o 2012 m. Londone (7) ir 2016 m. Rio de Žaneire (11) – Edgaras.
Iš viso Tauragės pakraštyje įsikūrusių Genutės ir Stepono Venckaičių šeimoje užaugo dešimt vaikų – šeši sūnūs ir keturios dukterys.
Imtynėmis užsiiminėjo visi šeši sūnūs Valdemaras, Edgaras, Steponas, Darius, Tilius ir jauniausias iš jų Mindaugas. Sesės Gintarė, Lilijana, Aušrine ir Liutaura irgi sportavo – rankinį, futbolą, stalo tenisą, lengvąją atletiką.
Ar Mindaugas atsimena brolių kovas olimpinėse žaidynėse? „Geriausiai pamenu Edgaro pasirodymą Rio de Žaneire. Londone irgi prisimenu. O kai Valdemaras startavo Pekine, tai aš mažas dar buvau, nelabai rūpėjo tos olimpinės žaidynės“, – sakė Paryžiaus olimpietis.
M.Venckaičio olimpinis debiutas. Vytauto Dranginio nuotr.
Du broliai ir dvi seserys stebėjo M.Venckaičio debiutą olimpinėse žaidynėse. Tačiau jis nebuvo toks, kokio tikėjosi praėjusių metų pasaulio čempionato penktosios vietos laimėtojas, jo treneriai, artimieji ir sirgaliai.
Grakų-romėnų imtynių svorio kategorijos iki 97 kg aštuntfinalyje Lietuvos atletas 1:5 nusileido Kirgizijos atstovui Uzurui Džuzupbekovui, nors po pirmo kėlinio pirmavo 1:0.
„Antrajame kėlinyje prasileidau taškus parteryje. Likus apie pusantros minutės rezultatas buvo 1:5, buvo labai sunku pasivyti. Apmaudu“, – atsiduso imtynininkas, treniruojamas Mindaugo Ežerskio ir Londono olimpinių žaidynių medalininko Aleksandro Kazakevičiaus.
Anot M.Venckaičio, treneriai jam padėjo pasirengti varžyboms ir psichologiškai, todėl jaudulį pavyko suvaldyti. Bet įspūdingą atmosferą arenoje jis pajuto tik po kovos: „Man patarė nežiūrėti į aplinką. Tik varžovas, aš ir treneriai. Po kovos apsidairiau, tikrai daug žmonių. Smagu.“
Tikėdamasis patekti į paguodos turnyrą M.Venckaitis nesulaukė buvusio varžovo pagalbos – ketvirtfinalyje U. Džuzupbekovas nepasipriešino Tokijo žaidynių bronziniam prizininkui iraniečiui Mohammadhadi Saravi.
Pražudė paskutinio taško taisyklė
Pirmas iš Lietuvos imtynininkų ant sausakimšos arenos kilimo žengė sunkiasvoris Mantas Knystautas, apie galimybę startuoti žaidynėse sužinojęs joms jau prasidėjus.
Vieta Paryžiaus žaidynių svorio kategorijos iki 130 kg turnyre lietuviui atsirado po to, kai dėl dopingo kontrolės taisyklių pažeidimo buvo diskvalifikuotas tunisietis Amine Guenichi.
Be jokio kryptingo pasiruošimo į Paryžių atskubėjęs galiūnas pirmoje kovoje per porą minučių palaužė olimpinių žaidynių debiutantą Maroko atstovą Oousama Assadu. Atlikęs keturis iš eilės ridenimus klaipėdietis aštuntfinalio akistatą laimėjo 9:0.
„Žinojau, kad jei nepridarysiu kvailų klaidų, marokietį įveiksiu. Labai smagu pirmai kovai gauti potencialiai silpnesnį priešininką“, – neslėpė 30-metis M.Knystautas, antrą kartą dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, bet Tokijuje likęs be pergalių. Tad laimėjimas prie marokietį buvo pirma olimpinė pergalė.
„Labai smagu. Pirmiausia, aišku, labai netikėta, kad čia esu. O dar laimėjau. Labai tikiuosi, kad kinas pateks į finalą, nes dar pakovoti noriu. Arenoje – nuostabi atmosfera, labai patinka. Dar tokioje arenoje, pilnoje žiūrovų, neteko varžytis. Tokijuje dėl pandemijos buvo tuščia. Pasaulio čempionatuose žmonių daug susireka, bet atmosfera – ne tokia“, – prisipažino lietuvis, ketvirtfinalio kovą su Lingzhe Meng‘u baigęs lygiosiomis 1:1. Pergalė atiteko kinui, nes jis paskutinis pelnė tašką.
„Pirmame kėlinyje gavau tašką už aktyvumą. Ir yra nerašyta taisyklė, kad, jei kova antrame kėlinyje apylygė, suteikiamas šansas kitam. Todėl kinas gavo tašką. O pergalė lygiųjų atveju atiduodama tam kuris paskutinis pelno tašką paskutinis“, – paaiškino M.Knystautas.
M.Knystautas iškovojo septintąją vietą.
Lietuvis neabejoja – jei būtų bent prieš mėnesį iki žaidynių sužinojęs, jog galės čia kovoti, būtų daug geriau joms pasirengęs: „Žinoma. Būčiau nors ir prieš mėnesį sužiojęs, būtų daug geriau, nei prieš savaitę. Bet tai ne pasiteisinimas. Nes galėjau ir dabar laimėti, nedaug trūko.
Antrajame kėlinyje aš vėl buvau aktyvus, todėl kinas atsidūrė parteryje. Bet antrą kartą už tai taško nebeduoda. Man rankos dar nenušlifuotos, lėtos. Antrą kartą kai atakavau, atrodė, gerai užkabinau, bet nepavyko. Varžovas patyręs. Esame ne kartą susidūrę ir per treniruočių stovyklas, ir per varžybas. Šį kartą nepavyko jo apversti. Pabaigoje jau ir kvapo pritrūko.“
Kinijos sportininkas pusfinalyje pirmas pelnė tašką, bet pats tapo paskutinio taško taisyklės, kurios, anot M.Knystauto, neturėtų likti, auka. Lingzhe Meng‘o dvikova su Čilės atstovu Yasmani Acosta Fernandezu baigėsi 1:1, tad į finalą iškeliavo čilietis, tuo pačiu užkirsdamas kelią į paguodos varžybas lietuviui.
Galutinėje įskaitoje M.Knystautui atiteko septintoji vieta. Tokijuje jis buvo dešimtas.
LTOK.lt
