Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ar suinteresuotomis grupėmis, periodiškai organizuoja susitikimus ir su žvejybos sektoriaus atstovais. Susitikimai vykdomi siekiant įtraukti juos į teisėkūros procesus, dalytis nuomonėmis bei pasiūlymais ir bendradarbiauti ieškant geriausių problemų sprendimo būdų.
Toks bendravimas, ypač, kai žvejybos sektorius susiduria su iššūkiais, leido pasiekti susitarimą tarp žvejų ir pirmą kartą perskirstyti žvejybos kvotas.
Mažėjant kvotoms Baltijos jūroje, žvejai jau rugpjūtį buvo informuoti apie maksimalų kvotų Baltijos jūros priekrantėje išnaudojimą. Buvo nustatyta, jog lašišų ir strimelių sugavimai pasiekė beveik visą 2020 metams priekrantės žvejams skirtos lašišų ir strimelių kvotos panaudojimą.
Anksčiau, pasibaigus kvotai, žvejyba buvo stabdoma ir žvejai negalėdavo toliau žvejoti, tad ŽŪM, įsiklausiusi į žvejų pasiūlymus, nusprendė inicijuoti kvotų perskirstymą – tam reikėjo daugiau nei pusės žvejų sutikimo. Žuvininkystės tarnybai gavus 60 proc. priekrantėje žvejojančių ūkio subjektų sutikimus, buvo apsikeista kvotomis tarp priekrantės ir Baltijos jūros žvejybos įmonių. Priekrantei buvo pervesta 44 vnt. lašišų kvota, o Baltijos jūroje žvejojančioms įmonėms – 1,432 t menkių kvota.
,,Manau, kad tai yra geras valstybės institucijų ir žvejų bendradarbiavimo pavyzdys ieškant visiems žvejams palankių sprendimų. Žvejų sutelkimas bendram tikslui, bendradarbiavimas tarp Baltijos ir priekrantės žvejų yra naudingas ir jų tarpusavio santykiams. Socialiniai partneriai žvejai – tiek priekrantės, tiek Kuršių marių, Baltijos jūros ar tarptautinių vandenų – yra vienodai svarbūs”, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Iššūkiai ir jų sprendimo būdai
Anot ministro A. Palionio, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių žvejybos sektorius, šiandien susiduria su dideliais iššūkiais. Jų buvo ir yra nemažai – ir ženkliai sumažėję Atlantinių menkių ištekliai, ir šiandienos aktualijų neatitinkantys teisės aktai, ir Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos lėšų panaudojimo sparta, ir tvenkinių akvakultūros įmones paveikusi hidrologinė sausra, ir COVID-19 pandemijos pasekmės.
Pandemija daugiau ar mažiau palietė visus sektorius, ne išimtis ir akvakultūra. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio smarkiai sumažėjo produkcijos paklausa. Užsidarius prekybos vietoms, restoranams ir viešbučiams, rinkoms, labai sumažėjo kainos ir prekybos apimtys, sutriko eksportas, tad akvakultūros sektoriaus įmonės patyrė nemenkų nuostolių.
Siekdama sumažinti neigiamas COVID-19 pandemijos pasekmes Lietuvos akvakultūros sektoriui, ministerija įgyvendina naują Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo priemonės „Visuomenės sveikatai skirtos priemonės“ veiklos sritį „COVID-19 protrūkio neigiamo poveikio akvakultūrai mažinimas“. Priemonei skirta apie 1,6 mln. Eur. Remiamas akvakultūros įmonių dėl COVID-19 protrūkio negautų pajamų kompensavimas. Ši itin reikalinga pagalba padės užtikrinti akvakultūros produktų gamintojų stabilumą ir veiklos tęstinumą.
Aktyviai ieškoma ir kitų problemų sprendimo būdų, padėsiančių akvakultūros ir žvejybos sektoriui. Šio sektoriaus problemoms išgryninti sudaryta žemės ūkio ministro A. Palionio darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvauja mokslininkai, socialiniai partneriai žvejai, akvakultūros puoselėtojai, atsakingi žemės ūkio ministerijos ir susijusių įstaigų vadovai, sektoriaus specialistai. Konstatuota, kad viena svarbiausių užduočių – peržiūrėti ir sutvarkyti teisinę bazę. Pasirodo, jog su žuvininkyste susijusių ir iki šiol galiojančių teisės aktų yra 360, kurių dauguma jau neatitinka šių dienų aktualijų. Ministerijos iniciatyva jau parengti Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, kurie bus svarstomi Seime dar šias metais. Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti sklandų žuvininkystės kontrolės sistemos veikimą, sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybes skiriant teises į žvejybos kvotą vidaus vandenyse ir sudaryti sąlygas žvejams efektyviau jomis pasinaudoti.
Reikalinga ilgalaikė strategija
„Ne paslaptis, kad skirtingi interesai niekada nepadėdavo užmegzti su žvejais konstruktyvaus dialogo, tačiau džiaugiuosi matydamas pokyčius – ministerijos iniciatyva pavyko pasiekti susitarimą dėl kvotų perskirstymo, juda ir kiti šio sektoriaus klausimai. Lietuva, būdama jūrine valstybe, taip pat turėdama galybę vidaus vandenų, turi puikias galimybes auginti išteklius ir kurti pridėtinę vertę vartotojui ir valstybei, tačiau pirmiausia turime visi kartu – valdžios institucijos, mokslo atstovai, žvejai, akvakultūros puoselėtojai – susitarti, kuria kryptim eisime ateinančius dešimtmečius“, – teigia žemės ūkio ministras.
Žuvininkystės sektoriui, anot ministro, reikalinga ilgalaikė žuvininkystės politika ir strategija, paremta pridėtinės vertės kūrimu Lietuvai, puoselėjanti tvarų akvakultūros sektorių. Turint strategiją bus lengviau numatyti gaires ir finansavimo kryptis.
„Konkurencingos akvakultūros skatinimas – didelės apimties uždarų (recirkuliacinių) akvakultūros sistemų diegimas turėtų tapti prioritetu. Konkurencingi rinkos dalyviai, šviežios, vietoje užaugintos žuvies tiekimas, akvakultūros produktų perdirbimas, trumposios maisto tiekimo grandinės – tai akvakultūros sritys, kurios galėtų atnešti maksimalią pridėtinę vertę Lietuvai“, – sako ministras A. Palionis.
