2018 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos prekybinių patalpų sektoriuje iš esmės buvo fiksuojamos praėjusių metų tendencijos – jau Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų plėtra ir investicijos į esamų patalpų ir pastatų atnaujinimą, skelbiama „Ober-Haus“ prekybinių patalpų apžvalgoje. Naujų didesnių tradicinių prekybos ir pramogų centrų statybos artimiausiu metu numatytos tik šalies sostinėje.
Pakankamai aktyvią plėtrą toliau vykdo Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių tinklas „Depo“, kuris 2018 metų balandžio mėnesį atidarė jau trečiąjį savo prekybos centrą Lietuvoje, šį kartą – Vilniuje. Apie 30.000 m² ploto prekybos centras įsikūręs vakarinėje Vilniaus miesto dalyje, tarp Lazdynų mikrorajono ir Gariūnų turgavietės. „Pirmieji šio prekybos tinklo prekybos centrai buvo atidaryti 2016 metais Klaipėdoje ir 2017 metais Panevėžyje. Šiuo metu Lietuvoje statomi dar du „Depo“ prekybos centrai, kurie galėtų būti atidaryti jau šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje. Vienas iš jų statomas šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje šalia Ukmergės g., o antrasis – Kaune šalia Vakarinio aplinkkelio. Taip pat planuojama statyti šio tinklo prekybos centrą ir Šiauliuose“, – pasakoja Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
2018 metų kovo mėnesį sostinės Balsių gyvenvietėje buvo atidarytas naujas prekybos centras „Žali“. Nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ į A+ energinio naudingumo klasės prekybos centro statybas, infrastruktūrą ir aplinkos sutvarkymą investavo apie 6,5 mln. eurų. Virš 3.800 m² bendro ploto pastate didžiąją dalį patalpų užima mažmeninės prekybos tinklas „Iki“, o likusioje prekybos centro dalyje įsikūrė apie 15 kitų smulkesnių nuomininkų. „Šio prekybos centro plėtra sulaukė didelio palaikymo iš Balsių bendruomenės, kuri jau seniai laukė naujos ir kokybiškos prekybos, paslaugų ir pramogų vietos“, – sako R. Reginis.
Pietinėje Vilniaus miesto dalyje, šalia „IKEA“ ir „Nordikos“ prekybos centro plėtojamoje „VNO Business & Retail Park” teritorijoje, statomas 5.000 m² bendro ploto prekybinės paskirties pastatas. Planuojama, kad jau šių metų pabaigoje čia įsikurs pirmoji Baltijos šalyse Prancūzijos sporto prekių parduotuvė „Decathlon“.
Didesnis prekybos ir pramogų centras, kuris galės pasiūlyti platų prekybos ir pramogų vietų skaičių suplanuotas prie Pilaitės mikrorajono šalia Vakarinio aplinkkelio. Skelbiama, kad „Ogmios“ grupės valdoma įmonė planuoja statyti keturių aukštų 60.000 m² bendro ploto pastatą, kurio virš 30.000 m² prekybiniame plote įsikurs didžiausias išparduotuvių centras Lietuvoje, maisto prekių operatorius, sporto klubas, kino teatras, kavinės ir kiti nuomininkai. Planuojama, kad šis prekybos centras galėtų būti atidarytas kitų metų pabaigoje. „Jeigu šis projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, tai Vilniuje didesnis tradicinis prekybos centras bus įgyvendintas po daugiau nei trijų metų pertraukos“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Pastarąjį kartą didesnis prekybos centras buvo atidarytas 2016 metų viduryje (antrasis „Nordika“ prekybos centro etapas).
Didesnis prekybos centras suplanuotas ir Klaipėdoje. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „VPH“ valdoma įmonė šalia Šiaurės pr. ir Liepų g. sankirtos planuoja statyti virš 20.000 m² bendro ploto prekybinės paskirties pastatą. Tačiau tikslesnė projekto koncepcija ir plėtros terminai dar nėra pristatyti visuomenei.
Prekybos centrų valdytojai aktyviai investuoja į senesnių projektų atnaujinimą
„Pirmieji didesni prekybos centrai Lietuvoje nuo jų atidarymo jau veikia apie dvi dešimtis metų. Todėl naujai atidaromi prekybiniai plotai skatina pastatų savininkus imtis esminių senesnių projektų atnaujinimo darbų ir investuoti išties nemažas pinigų sumas“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Šiais metais „Senukų“ prekybos tinklas atnaujino savo pirmąjį prekybos centrą Vilniuje. Nuo 2002 metų veikiantis prekybos centras duris iš naujo atvėrė šių metų balandžio mėnesį, o bendros investicijos sudarė 5,5 mln. eurų. Taip pat 2017 metų rugpjūčio mėnesį po rekonstrukcijos buvo atidarytas „Maxima“ prekybos centras Mindaugo g. Beveik 10.000 m² bendro ploto prekybos centras buvo atidarytas dar 1999 metais ir buvo pirmasis didesnis prekybos centras šalies sostinėje. Į šio pastato rekonstrukciją ir naujos prekybos įrangą buvo investuota 6,7 mln. eurų. Prekybos centre veikia visą parą dirbanti „Maxima“ parduotuvė ir virš 20 kitų nuomininkų.
„Didžiausių šalies prekybos ir pramogų centrų valdytojai taip pat aktyviai investuoja į jau veikiančio prekybinio ploto atnaujinimą ar net planuoja papildomą prekybos centrų plėtrą“, – teigia R. Reginis.
2017 metų viduryje Vilniaus prekybos centre „Panorama“ vietoje dalies administracinių patalpų 1.500 m² plote įsikūrė sporto klubas „People Fitness Club“, o šių metų birželio mėnesį vietoje anksčiau veikusios „Aprangos“ grupės parduotuvės buvo atidaryta gurmaniško maisto zona „Gourmet PANORAMA“, kurioje įsikūrė 20 naujų prekybininkų. Taip pat šalia „Panoramos“ esančiuose sklypuose ateityje planuojamos ir priestato statybos, kuriame gali įsikurti ir kino teatras. Viename didžiausių Kauno prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ taip pat numatytos didelės investicijos. Skelbiama, kad šiame prekybos centre bus atnaujintas apie 10.000 m² plotas, o investicijos sieks 10 mln. eurų. Šiais metais buvo paskelbta ir apie Vilniaus „Akropolio“ atnaujinimą, į kurį jau kitais metais planuojama investuoti apie 14 mln. eurų.
Jeigu populiarūs prekybos centrai sulaukia išties įspūdingų investicijų, tai rinkoje jau yra pavyzdžių, kuomet yra keičiama jau anksčiau veikusių projektų koncepcija ir paskirtis. Vienas iš pavyzdžių, tai prekybos centras „Saturnas“ Klaipėdoje, kuris po rekonstrukcijos buvo atidarytas dar 2005 metais. Po pastarojo ekonominio sunkmečio nepavykus pilnai atgaivinti šio prekybos centro (2010 metais šį prekybos centrą valdžiusiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla), šiuo metu šio trijų aukštų pastato antrame ir trečiame aukšte yra įrengti ir parduodami butai („Saturno namai“). „Jeigu anksčiau šis 5.600 m² ploto projektas buvo priskiriamas prie didesnių prekybos centrų, kuriame klaipėdiečiai galėjo įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, tai šiuo metu jį galima laikyti gyvenamuoju pastatu su komercinėmis patalpomis pirmajame aukšte“, – sako R. Reginis.
Bendras didžiųjų prekybos centrų plotas Lietuvoje – virš 1,1 mln. m²
„Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras prekybinis plotas didesniuose tradiciniuose prekybos centruose (naudingas plotas yra ne mažesnis nei 5.000 m² ir turintys ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų) Lietuvoje 2018 metų viduryje sudarė šiek tiek daugiau nei 1,1 mln. m² ir tūkstančiui šalies gyventojų teko 392 m² prekybinio ploto.
„Atsižvelgiant į tai, kad prekybinis plotas tokiuose prekybos centruose per pastaruosius 4–5 metus nežymiai, bet po truputį augo, o gyventojų skaičius šalyje mažėjo, tai statistiškai šalies gyventojui prekybinio ploto tenka vis daugiau“, – skaičiuoja R. Reginis. Pavyzdžiui, 2013 metų pabaigoje tūkstančiui šalies gyventojų ploto prekybos centruose teko 50 m² mažiau (342 m²). Tad šiuo metu jo tenka jau 14,5% daugiau.
Net 93% didžiųjų prekybos centrų ploto sukoncentruota penkiuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų viduryje Vilniuje bendras naudingas prekybinis plotas sudarė 453.000 m² (827 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Kaune – 248.000 m² (860 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Klaipėdoje – 158.300 m² (1.063 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Šiauliuose bendras naudingas prekybinis plotas sudarė 109.700 m² (1.091 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų) ir Panevėžyje – 55.600 m² (627 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų).
Šių metų pirmąjį pusmetį prekybinių patalpų nuomos kainos išliko stabilios
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pirmąjį pusmetį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), palyginti su 2017 metų pirmuoju pusmečiu, išaugo 9,0%. „Nepaisant šalyje ir toliau augančių mažmeninės prekybos apimčių bei itin žemo bendro laisvų patalpų lygio tiek pagrindiniuose šalies didmiesčių prekybos centruose, tiek populiariausiose prekybinėse gatvėse, bendras nuomos kainų lygis šalies didmiesčiuose išliko stabilus“, – teigia R. Reginis.
„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniaus pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.), kur laisvų prekybinių patalpų rasti išties nelengva, bendras kainų lygis per šį pusmetį nepasikeitė ir kainų intervalas išlieka pakankamai platus – vidutinio dydžio (apie 100–300 m²) prekybinių patalpų nuomos kainos sudaro 17,0–45,0 Eur/m². Likusiuose šalies didmiesčiuose nuomos kainos taip pat išliko panašiame kainų lygyje kaip ir 2017 metų pabaigoje: Kaune – 11,0–19,0 Eur/m², Klaipėdoje – 9,0–15,0 Eur/m², Šiauliuose ir Panevėžyje – 6,0–11,0 Eur/m².
