Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ieško sprendimų, kaip moterų rinktinei atverti kelią į Europos elitą. Komandai niekaip nepavykstant įveikti langų atrankos sistemos, svarstoma idėja organizuoti prestižinį turnyrą, kurio rengimo teisė garantuotų vietą varžybose.
Federacijos būstinėje dar anksčiau subrendo iniciatyva surengti 2027 m. Europos čempionatą. Dabar organizacija taip pat mąsto ir apie 2025 m. turnyrą Lietuvoje.
Tinklalapiui BasketNews šią informaciją patvirtino LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
„Lietuvos infrastruktūra yra visiškai paruošta bet kurio čempionato vykdymui, tik dabar mūsų dėmesys yra spręsti moterų krepšinio problemas, – kalbėjo Balčiūnas. – Tarptautinių renginių pritraukimas irgi pasitarnauja šito uždavinio sprendimui. Suvažiuoja stipriausios komandos ir tiesiog tame rate turi didesnę galimybę tobulėti ar išgauti spartesnį progresą. Jeigu analizuojant bendrai, nėra jokių variantų rengti vyrų čempionatų, nes jie arba išdalinti, arba numatyti kituose kontinentuose.
Savivaldybės gana pozityviai žiūri į turnyrų organizavimą, jų prisidėjimas yra labai svarbus. Sakyčiau, jog tai – labai svarbus sprendimas siekiant įgyvendinti mūsų prioritetinius uždavinius.“
Ispanija ir Portugalija buvo užsimojusios organizuoti 2025 metų turnyrą, bet jų noras galiausiai išblėso.
Europos moterų čempionate keturiose grupėse rungtyniauja šešiolika žemyno rinktinių.
LKF svarsto apie galimybę 2025 metais rengti dviejų grupių (po keturias komandas) etapą, o kita šeimininkė prisiimtų dar dvi grupes ir finalinį etapą.
2027-iems metams LKF užmojis – rimtesnis: Lietuvoje suorganizuoti dviejų grupių etapą ir finalines kovas. Už to slypi federacijos taikinys – 2028 m. Los Andželo olimpinės žaidynės, kuriose lietuvės dar nėra žaidusios.
Federacija jau yra radusi partnerę kartu surengti 2027 m. Europos čempionatą, tačiau tai dar neįtvirtinta parašais.
Tiesa, niekada istorijoje Europos moterų čempionatas dukart iš eilės nėra vykęs toje pačioje šalyje. FIBA padalinys dar turėtų pritarti tam. Jeigu LKF tektų rinktis, 2027 m. turnyras yra prioritetinis.
Lietuvos investicija telkiama į Europoje medalius skinančią perspektyviąją merginų kartą su Juste Jocyte priešakyje.
„Labai norime, jog augančios merginos kiekvieną vasarą turėtų vis augančias ir stipresnes varžybas, – tikino Balčiūnas. – Tik taip gali modeliuoti progresą. Šuolis nuo jaunimo į moterų rinktinę jau yra labai ženklus, bet iš kitos pusės ne visoms kartoms pavyksta. Tačiau su tokiais turnyrais bus planingas ir nuoseklus perėjimas bei kartų kaita rinktinėje.“
Viliaus Stanišausko treniruojamos šešiolikmetės 2019 metais tapo žemyno vicečempionėmis, o aštuoniolikmetės 2022 m. vasarą iš Graikijos parvežė auksą.
Pastarasis pasiekimas atvėrė U19 rinktinei su Jocyte kelią šią vasarą dalyvauti pasaulio čempionate. Lietuvės jame paskutinį sykį žaidė dar 2013 metais, kai liko dvyliktos.
„Federacija kuo puikiausiai mato, jog turime jaunąją kartą, kurią norime laikyti aukščiausiame lygyje ir kurios turi žibėti, – tinklalapiui BasketNews sakė rinktinės kapitonė Gintarė Petronytė, moterų komandai atstovaujanti dar nuo 2006 metų. – Turint tokią jaunąją kartą norisi, kad jos žaistų aukščiausiame lygyje. Kad taip būtų, reikalingi kiti žingsniai, ką daro Latvija, Izraelis ir visos kitos šalys, kurios rengia Europos čempionatus. Federacija puikiai supranta tai ir manau, kad daro teisingus žingsnius.
Gaila, kad jaunosios žaidėjos negalės apšilti šių metų čempionate, nes 2025 m. ir 2027 m. jos absoliučiai sudarys rinktinės pagrindą. Reikia tikėtis, kad šiemet nebuvimas Europos čempionate nesutrukdys joms tobulėti ir turėsime gerą rinktinę. Lietuvoje su didžiuliu palaikymu galime tikrai dar neprastai pasirodyti Europos čempionate.“
Mokestis FIBA organizacijai už galimybę organizuoti 2025 m. Europos čempionato dvi grupes siekia 250 tūkst. eurų. Prie viso to, dviejų grupių (dvylikos rungtynių) transliavimo teisės kainuoja 175 tūkst. eurų.
Mokestis už dvi grupes ir finalinį etapą – 550 tūkst. eurų. Papildomai už šio paketo transliacijas – dar 370 tūkst. eurų.
Paraiškos teikimo mokestis – 20 tūkst. eurų.
Dvi šalys organizatorės neprivalo būti kaimynės. Šiais metais Europos čempionatas birželio 15-25 dienomis vyks Slovėnijoje ir Izraelyje, finalinės kovos bus organizuojamos Liublianoje.
Šiemet ir kitąmet Lietuvoje vyks paskutinės jaunimo grupės Europos dvidešimtmečių čempionatai. Turnyrus priims Vilnius ir Klaipėda. 2023 metais čempionės per finalinį etapą paaiškės Klaipėdoje, o 2024 metais – Vilniuje.
Langų atrankos prakeiksmas
Moterų rinktinė šią vasarą praleis ketvirtą Europos čempionatą paeiliui. Lietuvės iškrito iš Europos elito, kai nuo 2015 m. buvo pradėta vykdyti langų atrankos sistema.
„Dabar matome, jog yra žiauriai sunku išeiti į Europos čempionatą, – atsiduso Petronytė. – Pagalvojus, jog jeigu atrankos grupėje pralaimi prieš olimpinę medalininkę, Europos elito komandą, nepatenki į Europos čempionatą. Iš tikrųjų yra gaila.“
1997 m. Lietuva iškovojo Europos čempionato auksą ir nuo tada iki 2015 metų buvo praleidusios tik vieną Senojo žemyno čempionatą (2003 metais).
2015 metais Manto Šerniaus vadovaujama rinktinė sustojo ketvirtfinalyje, kai nusileido Baltarusijai. Tąsyk lietuvės dar turėjo šansą iškovoti vietą atrankoje į olimpines žaidynes, bet čempionate galiausiai užėmė aštuntąją vietą.
Teisę žaisti olimpiados kvalifikacijoje tuomet pelnė penkios stipriausios Europos komandos. Iš 2023 m. Europos čempionato į olimpinę atranką pateks šešios stipriausios pirmenybių rinktinės.
Būtent šios idėjos vedama federacija pasiruošusi investuoti į 2004 m. ir jaunesniųjų kartą, kuri pralaužia Lietuvos krepšinio ledus. Moterų rinktinė dar niekada nėra žaidusi olimpiadoje.
2015 metais po Europos čempionato Lietuva prieš atrankos burtus buvo patekusi į pajėgiausią pirmąjį krepšelį su elitinėmis žemyno rinktinėmis: Prancūzija, Ispanija, Turkija, Juodkalnija, Serbija ir Slovakija.
Kvalifikacijoje mūsiškės po du kartus pralaimėjo Slovėnijai ir Latvijai, liko paskutinės grupėje ir be 2017 m. pirmenybių.
Po tokio pasirodymo Lietuva pagal pajėgumą krito į trečią krepšelį, o atrankoje į 2019 m. čempionatą savo grupėje sulaukė Vengrijos, Rusijos ir Albanijos konkurencijos. Tautietės abukart laimėjo tik prieš Albaniją. Ketverios rungtynės su Vengrija ir Rusija baigėsi dramatiškomis nesėkmėmis, jos visos buvo pralaimėtos vidutiniškai tik po 2,3 taško.
Lietuva išliko trečiajame krepšelyje, bet kvalifikacijoje į 2021 m. prestižinį čempionatą vėl gavo elitines varžoves Serbiją ir Turkiją. Ketvirtąja grupės komanda tapo Albanija, kuri neužbaigė dalyvavimo atrankoje. Lietuvės pralaimėjo serbėms ir turkėms, o keturių mačų įmestų ir praleistų taškų santykis siekė -81 tašką.
Galiausiai Lietuva prieš 2023 m. Europos čempionato atranką nugrimzdo į penktąjį krepšį ir pastarojoje kvalifikacijoje iš pirmojo krepšelio gavo žemyno grandę Prancūziją, iš ketvirtojo – Ukrainą, o iš aštuntojo – Suomiją.
Rimanto Grigo vadovaujama komanda lapkritį namuose užtikrintai 81:62 nugalėjo Ukrainos krepšininkes ir tai tapo skambiausia pergale nuo 2015 metų, kada Europos čempionato antrajame etape buvo nugalėta Serbija.
Iš tuometinės rinktinės komandai atstovauja Gintarė Petronytė, Gabrielė Šulskė, Eglė Šventoraitė, Kamilė Nacickaitė, Santa Baltkojienė ir Monika Grigalauskytė. Karjerą baigusi Sandra Linkevičienė ekipoje užima asistentės pareigas.
Lietuvos garbę aikštelėje taip pat gina ilgametė komandos narė Giedrė Labuckienė. Prie šio branduolio pastaruosius metus prisijungė geriausia 2022 m. šalies krepšininke pripažinta Justė Jocytė, Laura Juškaitė, Laurita Jurčiūtė, Gabija Meškonytė, Dalia Donskichytė ir kitos jaunos žaidėjos.
Lukas Malinauskas (BasketNews)