Atviras „Revolut” įkūrėjo ir vadovo Nik Storonsky laiškas
2019.01.23. Londonas
Be jokios abejonės, labai liūdina tai, kad aš ir mano kompanija yra puolama dėl tokių nekontroliuojamų aplinkybių, kaip kad mano gimimo vieta. Noriu patikinti, kad žinau ir gerbiu Lietuvos istoriją, ir suprantu, kodėl šalyje Rusijos paminėjimas kelia užaštrintus jausmus, net jei tas paminėjimas nėra paremtas teisingais ir reikšmingais faktais. Istorija, kurią apie „Revolut” vakar buvo bandoma konstruoti Lietuvos spaudoje, yra sudėliota iš nesusijusių faktų ir klaidingų teiginių – todėl naudojuosi šia proga aiškiai parodyti, kad kuriama istorija neatitinka tikrovės.
Lietuvą bankinės licencijos gavimui pasirinkau dėl fintech įmonėms ypač palankios ir draugiškos aplinkos – ją kuria visa eilė vietos institucijų, ir dėl puikaus universitetų darbo rengiant stiprius specialistus technologijų srityje. Lietuva atliko didžiulį darbą, kurdama savo reputaciją kaip naujas traukos centras Europoje fintech investicijoms, ir didžiausia man dabar kylanti baimė yra tai, kad dėl įvairių paniką kurstančių veiksmų šis įdirbis nueis veltui, o stambūs užsienio investuotojai, ieškantys palankios ir stabilios aplinkos darbui, bus atbaidyti.
Lietuvoje turime jau per 170.000 klientų ir visada džiaugėmės, kad tarp technologiškai imlių vietos gyventojų greitai užsitarnavome gerą vardą – todėl mūsų tapimas banku būtent Lietuvoje man yra labai svarbus žingsnis, kurio dėka galėsime ir toliau demonstruoti, jog bankinių paslaugų teikimas gali būti geresnis, pažangesnis, patogesnis, ir pigesnis.
Dėl klaidingos informacijos apie mūsų serverius ir informacijos saugojimą
Noriu patikinti, kad bet kokios spėlionės apie mūsų serverių ir duomenų perkėlimą į Rusiją yra visiškai neteisingos. Visi „Revolut” serveriai yra tik Didžiojoje Britanijoje ir Europos Sąjungoje, kaip kad to reikalauja reguliaciniai reikalavimai. Vieną kartą jau esame viešai paneigę teiginius apie serverių ir informacijos laikymą Rusijoje – ir vėliau šie teiginiai spaudoje buvo paremti informacija, kad taip elgtis mes negalima paprasčiausiai dėl galiojančio reguliavimo. Gali būti, kad ateityje, plečiantis į šalis už Europos Sąjungos ribų, kai kurie serveriai turės būti ir kaikuriose iš tų šalių, pagal vietos reguliacinius reikalavimus – tačiau visais atvejais, vietos serveriuose bus saugoma tik vietos vartotojų informacija.
Spėliojimai, kad Europos Sąjungos klientui atliekant pinigines operacijas su klientais Rusijoje, ES kliento duomenys bus prieinami ir Rusijos institucijoms, yra neteisingi. To nebus.
Dėl „DST Global” investicijos
Teiginiai, kad „Revolut” investicijos kokiu nors būdu ar apimtimi atėjo iš Kremliaus, yra neteisingi.
Kaip vienas svarbiausių rizikos kapitalo fondų pasaulyje, platų „DST Global” investicijų portfelį formuoja įvairių tarptautinių kompanijų investicijos, tačiau „DST Global” neturi nei vieno investuotojo iš Rusijos. Ši Honkonge įsikūrusi įmonė neturi ir nei vieno ofiso ar kitos lokacijos Rusijoje, o Jurijus Milneris yra vienas iš 6 kompanijos partnerių. Rusijoje gimęs J. Milneris yra žydų tautybės, ir pats gyvena JAV.
„DST Global” yra pasyvus mažumos investuotojas, o tai reiškia, kad „Revolut” valdyboje jie neturi balso teisės nei įtakos sprendimų priėmime.
Be to, visi pačios įmonės „DST Global” investuotojai taip pat yra pasyvūs investuotojai – tai reiškia, kad jie įsipareigoja tik skirti lėšas, kurias „DST Global” investuoja savo nuožiūra, ir neturi jokios įtakos įmonei renkantis kompanijas, į kurias ji nori investuoti.
Galiausiai, įmonėje keičiantis investuotojų struktūrai, šis sprendimas turi būti patvirtintas valdybos, ir visų kitų investuotojų. Nors ir man nesmagu apie „Revolut” valdybą kalbėti šiuos žmones vertinant pagal jų tautybę, tačiau šioje tarptautinėje valdybos narių kompanijoje aš esu vienintelis, gimęs Rusijoje (nors dabar ir esu Didžiosios Britanijos pilietis). Be valdybos patvirtinimų, visus tokius pokyčius, visą su investuotojais ir jų pasikeitimu susijusią informaciją, tikrino net keliolika nacionalinių Lietuvos komisijų ir komitetų; Lietuvos Bankas ir Europos Centrinis bankas rinko su mūsų ateities planais ir plėtra susijusią informaciją net iš tų šalių institucijų, kuriose paslaugų dar net neteikiame (tarkime, JAV, Japonijos ar Singapūro). Tai, kas dabar vyksta Lietuvos viešojoje erdvėje, su nerimu vertinu kaip nepasitikėjimo nacionalinėmis institucijomis kurstymą bei skleidimą – nepasitikėjimą institucijomis, kurios daugiau kaip metus dirbo rinkdamos informaciją į visus šiandien vėl keliamus klausimus ar kuriamus susirūpinimus. Aš panikos kurstymo nepalaikau, ir į tai turi būti žiūrima atsakingai.
Apie mano tėvą
Mano tėvas – kuris, beje, yra ukrainietis – yra mokslininkas, inžinierius, dėstytojas, daugiau kaip 50-ties mokslinių darbų autorius, kurio vardu Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO) yra užregistruoti dviejų išradimų patentai; jis dirba mokslinių tyrimų institute „Promgaz”, kur vadovauja savo inžinierių komandai. Niekada nemaniau, kad mano asmeninis gyvenimas turėtų būti atviras viešam aptarinėjimui – nei tai, kaip aš augau, nei mano šeima šiandien. Niekada nekalbu apie savo asmeninį gyvenimą, bet nieko ir neslėpiu – nei faktų apie savo tėvą, nei apie pusiau ukrainietę, pusiau rusę motiną – ir tikrai nematau, kaip tokia informacija yra susijusi su tuo, ką darau ir kuriu šiandien.
Yra vienintelis dalykas, kurį pripažįstu ir dėl kurio prisiimu atsakomybę – tai yra žmogiškoji klaida mano komandoje, dėl kurios informacija apie mano tėvą buvo klaidingai paneigta, o vėliau patvirtinta. Kaip ir bet kurioje kitoje didelėje kompanijoje, mano darbuotojai nebėga tiesiai pas mane su kiekvienu klausimu. Tačiau šiuo atveju, būtent dėl to ir įsivėlė klaida.
Komandos viduje aiškinamės, kodėl „Revolut” atstovei Lietuvoje, ir tada – porai žiniasklaidos atstovų, pirma buvo pateikta klaidinga informacija. Tačiau kai šis klausimas buvo užduotas man tiesiogiai, aš į jį atsakiau iškart ir vienareikšmiškai. Su tais žiniasklaidos atstovais, kurie anksčiau buvę klaidingą atsakymą, buvo iškart susisiekta, paaiškinant klaidos pobūdį, atsiprašant už ją, ir pateikiant teisingą atsakymą. Dar kartą pabrėžiu, kad tai buvo žmogiškoji klaida, ir daugiau nematau nieko, ką šioje vietoje reikėtų plėtoti.