Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO₂ pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?
Kas yra CSRD direktyva?
Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. The Corporate Sustainability Reporting Directive, toliau – CSRD) – tai naujas Europos Sąjungos teisės aktas, perkeltas į valstybių narių nacionalinę teisę. Jis įpareigoja į direktyvos apimtis patenkančias įmones reguliariai skelbti ataskaitas apie savo veiklos poveikį aplinkai, žmogui ir socialinei sričiai.
Pagal naujausius reikalavimus, įmonės ne tik privalo teikti išsamią tvarumo ataskaitą, bet ir pasirūpinti, kad šią informaciją patikrintų auditorius arba nepriklausomo tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas.
Pirmieji tokias funkcijas galintys atlikti specialistai Lietuvoje buvo sertifikuoti praėjusiais metais. Tvarumo ataskaitos prilyginamos finansinėms ir jos bus audituojamos. Tai nėra savanoriškai pateikiama papildoma informacija apie įmones.
Taikoma etapais
Lietuvoje jau buvo pritarta CSRD direktyvą perkeliantiems įstatymų projektams. Jie įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 dienos. Informaciją už 2024-uosius turės parengti didelės biržinės (listinguojamos) bendrovės. Taip pat bankai, Centrinė kredito unija, draudimo ir perdraudimo bendrovės bei įmonės, turinčios daugiau nei 500 darbuotojų.
Už 2025 m. taršos ataskaitas jau turės parengti visos didelės įmonės, o už 2026 m. mažos ir vidutinės biržinės įmonės. Tam tikros išimtys bus taikomos iki 2028-ųjų.
Pirmuosius trejus metus leidžiama nesuteikti visos informacijos apie vertės grandinę, jei bendrovė jos neturi ir savo taršos ataskaitoje pateikia paaiškinimus apie dedamas pastangas, nurodo priežastis ir pristato veiklos planus.
Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktos mažos ir vidutinės biržinės įmonės teiks tik jų dydžiui ir ištekliams proporcingas tvarumo ataskaitas. Atnaujinti įmonių tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai nebus taikomi mažoms ir vidutinėms įmonėms, nebent jos turi vertybinių popierių, įtrauktų į reguliuojamų rinkų sąrašą.
Tiesa, nors tokie reikalavimai mažiausioms bendrovėms šiuo metu dar netaikomi, Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius kalbėdamas apie smulkius vežėjus įžvelgia grėsmes jau dabar.
„Ši direktyva gali būti susijusi su taršos leidimais. Remiantis įvairiomis direktyvomis, viskas, kas susiję su CO₂, yra neekologiška, tik saulės ir vėjo elektros energija yra ekologiška. Vis propaguoja ją naudoti vilkikuose. Spėčiau, kad kol kas pradėsime su ataskaitomis, o ateityje atsiras mokestis. Gali būti, kad įmonėms reikės pirkti tam tikrus taršos leidimus, priklausomai nuo jų pateiktų rezultatų“, – svarsto S. Žilius.
Mato du kelius
Europa.eu duomenimis, Europoje transporto sektorius sukuria 29 proc. anglies dvideginio emisijos. Prognozuojama, kad šis rodiklis artimiausiu metu nemažės, nes kituose sektoriuose matoma didesnė pažanga siekiant žaliojo kurso tikslų. Tačiau ar naujos ataskaitos padės sumažinti išmetamą CO₂ kiekį, ar bus tik papildoma našta verslui?
Ši direktyva aktuali net ir toms transporto bendrovėms, kurioms toks reikalavimas kol kas netaikomas ar išvis nenumatytas taikyti. Jos gali sulaukti užsakovų užklausų, jeigu jiems šios ataskaitos privalomos, nes pastarieji turi įvertinti visą logistikos grandinę, įskaitant pirktas pervežimo paslaugas.
Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko pastebi, kad iš esmės vežėjai turi du kelius, o kuo įmonė mažesnė, tuo pasirinkimas aiškesnis.
„Naujas reikalavimas tiesioginio vežėjų darbo nekeičia, bet administracine prasme tai svarbu. Vežėjams tai reikš investicijas. Arba darai pats, įsivedi tam tikrą metodologiją, paskiri atsakingą darbuotoją, arba šią paslaugą perki iš išorės. Mažiesiems įdarbinti dar vieną žmogų dėl to neapsimokės“, – aiškina A. Michejenko.
Pavyzdžiui, „DKV Mobility“ savo klientams CO₂ ataskaitų pateikimo funkciją (angl. DKV carbon monitor) siūlo elektroninių paslaugų pakete „Analytics premium“. Vežėjams, kurie naudojasi DKV kuro kortelėmis, bus suformuotos CO₂ ataskaitos už visas operacijas, įvykdytas per „DKV Mobility“ platformą. Bus įvertintas CO₂ pėdsakas nuo degalų gavybos pradžios iki momento, kai degalai sunkvežimyje jau sunaudoti.
Šie dokumentai atitiks CSRD direktyvos reikalavimus ir juos bus galima tiesiogiai persiųsti audito įmonei arba juos galės naudoti atsakingas darbuotojas. Papildžius kitų įmonės veiklos duomenimis, juos bus galima persiųsti kontroliuojančioms institucijoms.
Šiuo įrankiu besinaudojantys vežėjai gaus informaciją apie CO₂ emisiją, atsirandančią po kiekvieno degalų papildymo, metinę parko CO₂ emisijos ataskaitą, įskaitant išsamią transporto priemonių parko emisijos apžvalgą ir taikomą metodiką, kuri nurodo duomenų pagrindą ir modeliavimo logiką.
Svarstys dar kartą
Vasario pabaigoje Europos Komisija reaguodama į kritiką, kad ES biurokratija trukdo konkurencingumui, pasiūlė laisvesnes CSRD direktyvos taisykles. Esminiai pasiūlymai – išbraukti apytiksliai 80 proc. įmonių, kurioms taikomos taisyklės, jas paliekant tik įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 1 000 darbuotojų.
Taip pat siūloma suteikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms teisę atsisakyti teikti tam tikrus duomenis, jei to prašo CSRD direktyvą vykdanti didelė įmonė. Šių pokyčių reikalavo Vokietija ir Prancūzija.
Dalis šalių, žaliųjų ir investuotojų ragino nesilpninti esamos tvarkos. ES valstybės narės ir Europos Parlamentas dar galės blokuoti siūlomus pakeitimus.
