„Su treneriu ir visa komanda svajojome ir žinojome, kad esu verta dešimtuko. Labai liūdna, kad nepavyko šio tikslo įgyvendinti. Dabar norisi verkti, bet praėjus savaitei ar dar daugiau laiko suprasiu – sudėtingiausios ištvermės rungtyje esu vienuolikta pasaulyje, olimpinėse žaidynėse. Manau, tiesiog reikia laiko suprasti“, – po finišo olimpinėse daugiakovės varžybose sakė Olivija Baleišytė.
Dmitrijaus Leopoldo treniruojama Lietuvos dviratininkė per keturias rungtis – skrečą, tempo lenktynes, atkrintamąsias lenktynes ir lenktynes dėl taškų – surinko 80 taškų ir iškovojo 11-ąją vietą tarp 22 dalyvių.
Prieš trejus metus Tokijuje irgi startavusi paskutinę žaidynių dieną, O.Baleišytė tada daugiakovėje užėmė 17-ąją vietą. Tik tąsyk ji apie galimybę debiutuoti olimpinėse žaidynėse sužinojo likus savaitei iki starto, kai netikėtai viena iš šalių atsisakė turėto kelialapio.
Olimpine čempione šiandien tapo amerikietė Jennifer Valentine (144 taškai). Sidabrą iškovojo lenkė Daria Pikulik (131), bronzą – Ally Wollaston (125). Nuo dešimtosios vietos lietuvę skyrė 19 taškų.
Pasiekusi paskutinės rungties finišą, Olivija Baleišytė užkopė prie tribūnų, kur jos laukė didžiausi sirgaliai – mama Solveiga Baleišytė, širdies draugas Justas Beniušis ir bičiulė, buvusi dviratininkė Vaida Bronickienė, pasipuošę vienodais marškinėliais. Ant jų priekio užrašyta „Dabar“, o ant nugaros – „Olivija“.
„Mama labai džiaugėsi, sakė: „Šaunuolė, neliūdėk, puikus rezultatas“. Ir stebėjosi, kodėl verkiu. O man liūdna, kad nepatekau į dešimtuką. Vakar su jais trumpai buvome susitikę prie treko pasisveikinti. Dabar po varžybų vėl susitiksime, tikiuosi, kad rytoj jie galės užsukti ir į olimpinį kaimelį prieš mums išvykstant.
Labai smagu, kad net trys žmonės atvažiavo su gražiais marškinėliais pasipuošę. Tą užrašą „Dabar“ sugalvojo treneris. Labai paprastas, su gilia mintimi žodis. Kad gal dabar. Dabar arba po ketverių metų. O gal niekada“, – paaiškino 25 metų dviratininkė.
Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Daugiakovės varžybos prasidėjo 7,5 km skrečo lenktynėmis, kuriose sportininkės apsuko 30 ratų treke ir išsidalino taškus pagal užimtas vietas. Ilgokai grupės gale važiavusi O.Baleišytė galiausiai ėmė veržtis į lyderių gretas ir iškovojo septintąją vietą, už kuria gavo 28 taškus. Pirma finišo linija kirtusi amerikietė J.Valente pelnė 40 taškų.
Skrečo lenktynės. Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Antroje rungtyje – tempo lenktynėse – dviratininkės taip pat įveikė 7,5 km. Čia po pirmųjų penkių ratų kiekvieno likusio rato laimėtoja gauna po tašką, aplenkusioji varžoves ratu – 20 taškų, o aplenktoji ratu praranda 20 taškų. O.Baleišytė tempo lenktynėse finišavo 14-ta ir bendrą omniumo taupyklę papildė 14 taškų.
Tempo lenktynės. Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Didžiausius lūkesčius lietuvė siejo su atkrintamosiomis lenktynėmis. Vadinamoje eliminavimo rungtyje kas antrą ratą iškrenta po vieną paskutinėje vietoje važiuojančią sportininkę, kol paaiškėja nugalėtoja. Tačiau O.Baleišytė iškrito dešimta, rungtyje užėmė 13-ąją vietą ir, pelniusi 16 taškų, smuktelėjo į 12-ąją poziciją.
Atkrintamosios lenktynės. Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Paskutinė, daugiausia ištvermės reikalaujanti rungtis – lenktynės dėl taškų. Jų distancija – 20 km (80 ratų). Kas dešimt ratų keturioms greičiausioms dviratininkėms išdalijami taškai (5, 3, 2 ir 1). Finaliniame sprinte kovojama dėl dvigubų taškų. Šioje rungtyje O.Baleišytė pelnė 22 taškus: 2 – už trečiąją vietą tarpiniame sprinte, 20 – už tai, kad pavijo pagrindinę grupę ratu.
Netoli Versalio esančiame treke kovojo ir Vasilijus Lendelis. Olimpinių žaidynių debiutantas sprinte užėmė 15-ąją vietą, o keirine buvo 23-ias.
Olivija, ko pritrūko iki dešimtuko?
Labai gaila, kad mano sėkmingiausioje rungtyje – atkrintamosiose lenktynėse – nepasisekė, iškritau labai anksti. Štai jei ten būčiau buvusi dešimtuke ar aukščiau, bendroje rikiuotėje irgi būčiau dešimta.
Prieš paskutinės rungties – lenktynių dėl taškų – startą pakalbėjome su treneriu, kad nekovosiu dėl taškų tarpiniuose finišuose, o darysiu viską, kad pavyčiau grupę ratu, nes tada gauni 20 taškų. Pavijau, tikslą pasiekiau, dar ir viename tarpiniame sprinte sudalyvavau, bet kartu pavijo ir daug kitų, todėl pakilti nepavyko.
Atkrintamosiose lenktynėse netrūko nesusipratimų. Ir jūs iškritusi rodėte arbitrams, kad varžovė pažeidė taisykles. Kas ten nutiko?
Man atrodė, kad belgė pralindo per žydrą apačioje esančią liniją. O jei užvažiuoji bet ant kraštelio žydros linijos, turi pasitraukti. Aišku, pakartojimo nemačiau, gal ji ir neužvažiavo ant tos linijos.
Visą šią savaitę treko varžybose labai daug nesusipratimų dėl teisėjų sprendimų.
Šiandien puikiai sekėsi skrečo rungtyje.
Taip, skrečas yra mano stiprioji rungtis, jai labai ruošėmės, didinome pavarą. Treneris labai tikėjo ir sakė, kad pirmą rungtį reikia važiuoti kuo geriau. Ir tada, jei ir krisiu rikiuotėje, tai po truputį. Išties, skreče galėjo būti dar geriau.
Ilgai važiavote paskui britę Neah Evans, kaip sakoma „sėdėjote ant rato“. Ar varžovė nepyksta dėl to?
Ne. Aš žinau, kad ji stipri ir gali pavyt grupę ratu. O jei iš išvažiuosiu į priekį, gal tik sutrukdysiu, nes sumažinsiu greitį. Kartais geriau nesimaišyti.
Apskritai treke, ypač daugiakovės lenktynėse, sprinte, reikia būti labai gudriam, ne tik stipriam. Čia kaip pokeris – kas kaip nori, tas taip žaidžia.
Kodėl pasirinkote būtent britę?
Ji labai stipri, o bendroje įskaitoje buvo žemai, žinojau, kad tiek ji, tiek prancūzė tikrai pasivys grupę ratu. Tai irgi kaip pokeryje – renkiesi kažkokią kortą. Man reikėjo pasirinkti prancūzę, nes ji du kartus pavijo grupę.
Lenktynės dėl taškų. Kipro Štreimikio/LTOK nuotr.
Kas laukia dabar? Sezonas jau baigtas?
Pailsėsiu tik savaitėlę, šiek tiek atsipūsiu. Mano didysis tikslas šį sezoną, be olimpinių žaidynių – spalį vyksiantis pasaulio treko čempionatas. Labai noriu ten pasirodyti ir stengsiuosi taip pat, kaip dabar. Todėl nesustosiu, pakentėsiu iki spalio.
Kokiose rungtyse startuosite pasaulio čempionate?
Dalyvausiu skreče, atkrintamosiose lenktynėse ir omniume. Trys šansai bus.
Ar šįvakar dalyvausite žaidynių uždaryme?
Taip, jeigu spėsime. Reikia supakuoti dviračius, nuvežti. Tokijuje irgi startavau paskutinę dieną. Ten išvis gyvenome ne olimpiniame kaimelyje, tai jo net nemačiau, nedalyvavau uždaryme. Tai bent jau čia gerai, kad kaimelyje gyvename, gal spėsime.
LTOK.lt
