Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2021-ųjų netektis Lietuvoje.
Jonas Gricius
Kino operatorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gricius mirė vasario 1 dieną, eidamas 93-iuosius.
„Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – sakė režisierius Audrius Stonys.
„Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais. Jis turėjo įtakos tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui, jis išugdė visą operatorių kartą, galų gale jis iškėlė operatorinį meistriškumą į tarptautines aukštumas“, – teigė jis.
Vytautas Jurgis Bubnys
Balandžio 25-ąją eidamas aštuoniasdešimt devintuosius metus mirė prozininkas, dramaturgas, eseistas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Vytautas Jurgis Bubnys.
„Manau, kad V. Bubnio talentas ir jo kūryba, anaiptol dar neišgvildenta ir nevisapusiškai literatūrologų suvokta, prie jo gausaus kūrybinio palikimo, esu tikra, sugrįš dar ne tik būsimos skaitytojų kartos, bet ir literatūros mokslininkai atras neištirtas, išminties kupinas jo kūrinių potekstes, simbolius, motyvus, kurie susiję su autoriaus savita metafizika, krikščioniškuoju humanizmu, su išskirtiniu pasaulio suvokimu“, – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.
V. Bubnys parašė apie dvidešimt romanų ir dar per dvidešimt kitų knygų, jo kūriniai versti į daugiau nei 20 kalbų, kai kurie jų ekranizuoti.
Kęstutis Glaveckas
Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) įkūrėjų Kęstutis Glaveckas mirė balandžio 30-ąją. Jis į Seimą be pertraukos rinktas nuo 1996-ųjų, nuo 2000-ųjų vadovavo tuometinei Lietuvos centro sąjungai, buvo jos jungimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius.
„Man, kaip ir daugeliui mano kartos ekonomikos studentų, profesoriaus K. Glavecko paskaitos buvo šviežio oro gūsis 1985–1986 metais dar nelaisvos Lietuvos ekonomikos mokslo padangėje. Jo paskaitų mes nekantraudami laukėme“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Visi mūsų kartos ekonomistai, kurie studijavo Vilniaus universitete, turbūt perėjo per jo paskaitas, per kurias jis su užsidegimu pasakojo mums apie būsimą rinkos ekonomiką, apie laisvų žmonių mainus tais laikais, kai apie tai nebuvo priimta viešai kalbėti. Tai absoliučiai išsiskyrė iš visų kitų“, – sakė LLRI vadovė Elena Leontveja.
Algirdas Klova
Algirdas Klova mirė liepos 16 dieną, eidamas 63-iuosius. Jis įkūrė country muzikos grupę „Kikilis“, folkloro ansamblį „Vydraga“, nepriklausomybės metais subūrė „Country‑Blues Session Band“, sudarė ir išleido daugiau kaip dešimt lietuvių muzikos folkloro rinkinių, leido savo kūrybos ir „Vydraga“ kompaktines plokšteles, knygas.
„Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo užuojautoje mirus šiam kompozitoriui, muzikantui bei etnomuzikologui pabrėžė, jog A. Klovos indėlis buvo itin reikšmingas skleidžiant lietuvių folkloro grožį ir jėgą.
Kazimieras Motieka
Kovo 11-osios Akto signataras, advokatas, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų Kazimieras Motieka mirė rugpjūčio 31-ąją, eidamas 92-uosius metus. 1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, vicepirmininkas, 1993-iaisiais įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.
„Aš jį prisimenu kaip žmogų, išsiskiriantį Sąjūdžio veikloje ir vadovybėje. Kaip tiesų, ryžtingą ir drąsų, tvirtai stovintį prieš tuometinę nomenklatūrinę sovietų santvarką – be reveransų ir be atsiprašymų“, – sakė pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.
Signatarė, Seimo narė Laima Liucija Andrikienė teigė, kad K. Motieka buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės architektų.
Romualdas Rakauskas
„Šio fotografijos Meistro darbai dvelkia poezija ir įtikina savo jautrumu, iš kitų jie išsiskiria grynumu, poetiniu įtaigumu, nesentimentaliu lyriškumu. Optimistiškai žvelgęs į žmogų bei gyvenimą, R. Rakauskas paliko gilų įspaudą Lietuvos fotografijoje“, – užuojautoje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Fotomenininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Rakauskas mirė rugsėjo 15 dieną, eidamas 81-uosius metus. Prieš pusę amžiaus su kitais jis įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugiją, iš viso surengė daugiau kaip 70 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Žymiausias darbas – dešimtmetį kurtas ciklas „Žydėjimas“, kuriame pavasarinių žiedų fone įvairiose šalies vietose fotografuodavo sutiktus žmones, dukrą.
Leonardas Gutauskas
Tapytojas, iliustratorius, rašytojas, poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Leonardas Gutauskas mirė rugsėjo 25-ąją, eidamas 83-iuosius metus.
„L. Gutausko kūrybą aprėpti sunku. Dar keliems dešimtmečiams į priekį ir dailėtyrininkai, ir literatūrologai turės darbo“, – teigė literatūros kritikas Petras Bražėnas.
L. Gutauskas išleido beveik 50 poezijos, prozos knygų bei knygų vaikams, pagal žymiausią jo romaną „Vilko dantų karoliai“ filmą sukūrė režisierius Algimantas Puipa. Menininkas surengė apie dešimt individualių parodų Lietuvoje, rengė parodas užsienyje, be kitų paveikslų, yra nutapęs nemažai menininkų portretų.
Bronius Kutavičius
„Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių (…). Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“, – teigė Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.
Vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Bronius Kutavičius mirė rugsėjo 29 dieną, eidamas 90-uosius.
Jis dėstė keliose aukštosiose mokyklose, apie penkiolika metų – Lietuvos muzikos akademijoje, ketvirtį amžiaus – Čiurlionio menų gimnazijoje. Be kitų kūrinių, rašė muziką kino filmams, tarp jų – Raimondo Vabalo režisuotiems „Skrydis per Atlantą“, „Miškais ateina ruduo“ ir kt.
Robertas Keturakis
„Jis buvo europinio lygio kūrėjas, tikras plunksnos riteris, globojęs ir skatinęs kurti daugelį literatų. Viename interviu R. Keturakis prisipažino, jog artimieji jį švelniai vadino debesų žmogumi, kurį aplenkia kasdienybė. Išties, kurdamas poetas būdavo laimingiausias“, – užuojautoje sakė Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Poetas, rašytojas R. Keturakis mirė spalio 26 dieną. Jis yra beveik 30-ies poezijos, eseistikos knygų autorius, pelnė daugybę literatūrinių apdovanojimų, dirbo kultūrinėje periodikoje, Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi.
Juozas Jakavonis-Tigras
Partizanas J. Jakavonis-Tigras mirė lapkričio 23 dieną, eidamas 97-uosius metus. Jis 1945-aisiais savo tėvų sodyboje įrengė partizanų štabo vadavietę, kurioje slapstėsi su tuometiniu Merkio rinktinės vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu, Pietų Lietuvos partizanų vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu.
J. Jakavonis-Tigras ėjo štabo ryšininko pareigas, 1946-aisiais jis buvo ištremtas į Sibirą ir į Lietuvą grįžo po 13 metų.
„Šis didvyris už Lietuvos laisvę kovojo nuo pat jaunų dienų. Jo nepalaužė nei gyvenimas bunkeryje, nei į nugarą alsuojantis priešas, nei ilgametės kančios tremtyje. Laisvės viltį ir pareigą kovoti už ją J. Jakavonis-Tigras nuosekliai puoselėjo ir grįžęs į Tėvynę“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
SAUSIS
Sausio 4 dieną eidamas 68-uosius mirė žinomas Lietuvos bitininkas, mokslininkas Jonas Balžekas jaunesnysis. Sausio 15 dieną eidamas 91-uosius mirė architektas, buvęs Vilniaus dailės akademijos rektorius profesorius Vytautas Brėdikis. Sausio 19 dieną eidamas 69-uosius metus mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas. Sausio 24 dieną eidamas 64-uosius metus mirė pirmos nepriklausomos radijo stoties įkūrėjas, buvęs ministras Rimantas Pleikys. Sausio 27 dieną eidamas 72-uosius metus mirė buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Lietuvos teisėjų garbės teismo pirmininkas Albinas Sirvydis. Sausio 31 dieną eidamas 70-uosius metus nuo COVID-19 mirė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs Seimo narys „darbietis“ Sergejus Ursulas.
VASARIS
Vasario 1 dieną eidamas 88-uosius metus mirė choro ir orkestro dirigentas, pedagogas Arvydas Paltinas – dainininkės Nelės Paltinienės vyras. Vasario 2 dieną mirė 83-ejų istorikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra. Vasario 5 dieną mirė 65-erių filosofė, literatūros kritikė, eseistė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė Jūratė Baranova. Vasario 13 dieną eidamas 92 metus šeštadienį mirė Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas Bronius Raguotis. Vasario 24 d dieną eidamas 63-iuosius metus mirė tapytojas Aleksandras Vozbinas.
KOVAS
Kovo 7 dieną eidamas 92-uosius metus mirė astrofizikas, pedagogas Algimantas Ažusienis. Kovo 17 dieną mirė visuomenininkė, buvusi onkologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacijos Onkologija.lt prezidentė Zita Zamžickienė. Kovo 22 dieną darbe netikėtai mirė 53-ejų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius.
BALANDIS
Balandžio 19 dieną eidamas 69-uosius metus mirė žinomas mikrochirurgas profesorius Kęstutis Vitkus. Balandžio 24 dieną, eidamas 54-uosius metus mirė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, žurnalistas, informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis.
GEGUŽĖ
Gegužės 5 dieną eidamas 82-uosius metus mirė buvęs sveikatos apsaugos ministras, gydytojas radiologas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. Gegužės 22 dieną eidamas 57 metus mirė Lietuvos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ilgametis diplomatas Edminas Bagdonas. Gegužės 24 dieną eidama 93-iuosius metus mirė teatro ir kino aktorė Aldona Jodkaitė.
BIRŽELIS
Birželio 1 dieną eidamas 80-tus metus pirmadienį mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, Vilniaus metro idėjos propaguotojas, visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
LIEPA
Eidamas 87-uosius, liepos 3 dieną mirė pirmasis LRT televizijos diktorius, buvęs Seimo narys Juozas Baranauskas. Liepos 11 dieną eidamas 85-uosius mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys.
RUGPJŪTIS
Rugpjūčio 15 dieną eidamas 91-uosius metus mirė prozininkas, buvęs Seimo narys Algirdas Pocius. Rugpjūčio 15 dieną eidamas 93-uosius mirė žinomas kardiochirurgas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Jurgis Brėdikis. Rugpjūčio 20 dieną eidamas 98-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Švedrys. Rugpjūčio 21 dieną eidama 63 metus mirė viena žymiausių Lietuvos akušerių ginekologų, ilgametė Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė. Rugpjūčio 23 dieną eidamas 66-uosius metus mirė žiniasklaidos ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Žygintas Pečiulis. Rugpjūčio 24 dieną mirė sovietmečio disidentas, pogrindžio spaudos bendradarbis ir platintojas, antisovietinių protesto akcijų organizatorius bei dalyvis Algirdas Masiulionis.
RUGSĖJIS
Rugsėjo 2 dieną, eidamas 73-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio instituto įkūrėjas ir ilgametis direktorius profesorius Jonas Stankūnas. Rugsėjo 6 dieną mirė garsus juvelyras, Bažnytinio paveldo muziejaus rėmėjas Aleksandras Šepkus. Rugsėjo 6 dieną Jungtinėse Valstijose mirė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Bronius Vaškelis. Rugsėjo 19 dieną mirė eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas, profesorius, habilituotas fizinių ir matematikos mokslų daktaras Kęstutis Makariūnas.
SPALIS
Spalio 1 dieną mirė, eidamas 73 metus, Kovo 11-osios akto signataras, tapytojas Vytautas Kolesnikovas. Spalio 5 dieną, eidamas 96-uosius, mirė Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis. Spalio 15 dieną, eidamas 90-uosius, mirė fotografas, Fotografijos muziejaus Šiauliuose įkūrėjas Antanas Dilys. Spalio 20 dieną, eidamas 83 metus, mirė poetas, prozininkas, publicistas Jonas Mačiukevičius. Spalio 21 dieną mirė istorikas, aktyvus Lietuvos išeivijos veikėjas, pirmasis Lietuvos ambasadorius Izraelyje Romualdas Jonas Misiūnas. Eidamas 54 metus, spalio 31 dieną mirė verslininkas Arūnas Šikšta.
LAPKRITIS
Eidama 97-uosius, lapkričio 14 dieną mirė lietuvių smuikininkė, pedagogė, profesorė emeritė Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė. Lapkričio 15 dieną mirė operos primadona, dainininkė Irena Jasiūnaitė, jai buvo 96 metai. Lapkričio 15 mirė Lietuvos kraujagyslių chirurgė Dalia Triponienė. Lapkričio 19 dieną, eidamas 60-uosius, mirė atsargos generolas majoras, buvęs Gynybos štabo viršininkas Gintautas Zenkevičius. Lapkričio 25 dieną, eidamas 82 metus, mirė buvęs Seimo narys, pedagogas, visuomenės veikėjas Vytenis Albertas Zabukas.
GRUODIS
Eidamas 78-uosius, gruodžio 9 dieną mirė dokumentinio kino režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius. Gruodžio 10 dieną, eidamas 98 metus, mirė žymus katalikų dvasininkas, dailininkas Stasys Žilys. Gruodžio 20-ąją mirė, eidamas 86-uosius, Lietuvos mokslų akademijos narys astronomas Vytautas Prancičkus Straižys. Gruodžio 24 dieną po sunkios ligos mirė aktorius Juozas Rygertas, jam buvo beveik 86-eri. Gruodžio 27 mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, Laisvės premijos laureatas Bronislovas Juospaitis-Direktorius. Jam buvo 96 metai.
Autorius Ignas Jačauskas, Lietuvos naujienų skyrius
