XVIII Lietuvos urbanistinio forumo „15 minučių miestas: sprendimai tvariam sprendimui“ antroje dalyje buvo diskutuota apie tvarią Lietuvos urbanistiką, apie šiandieninių miestų transformaciją, klimato kaitos poveikį Lietuvos miestams ir ar prie šių pokyčių pasiruošusi prisitaikyti visuomenė.
Renginyje savo įžvalgomis dalinosi architektai, šiuolaikinių miestų planuotojai bei aplinkosaugininkai.
Vilnius Tech Urbanistikos katedros, šiemet mininčios 80-mečio jubiliejų, vedėja doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė pristatė miestų planavimui keliamus tvarumo iššūkius. Pirmiausia – tai istorinio ir modernaus miesto suderinamumas, socialinio ir ekonominio gyvybingumo subalansavimas. Taip pat mažėja mažų miestų plėtros poreikis, todėl būtina jų augimą nukreipti racionalia linkme.
„Šiandien visi Baltijos miestai turi prisitaikyti prie klimato kaitos. Todėl planuojant miestų plėtrą būtina atsižvelgti į besikeičiantį klimatą“, – forume sakė I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė.
Anot jos, Urbanistikos katedra rengia daug galimybių studijų, paremtų moksliniais argumentais. Tokie tyrimai irgi prisideda prie tvarių miestų planavimo.
Nyderlandų architektas, urbanistas, planavimo bendrovės KCAP partneris Jeroen Dirckx palietė miestų transformacijos temą.
„Pertvarkant šiuolaikinius miestus būtina galvoti apie tvarias investicijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Verslo įstaigos nori įsikurti tose vietose, kur patogus susisiekimas, kad žmonės jas galėtų lengviau pasiekti. Turime galvoti ir apie viešojo transporto plėtrą, kad reikėtų mažiau naudotis automobiliais“, – teigė J. Dirckx.
Kaip pavyzdį jis paminėjo vieną Amsterdamo mikrorajoną, kuriame apskritai nevažinėja automobiliai, žmonės ten planuoja įvairius bendruomeninius renginius, patys prižiūri aplinką.
Anot pranešėjo, energetikos įmonės, visuomenės atstovai, miestų planuotojai ir architektai, visi kartu turi kurti tvaraus miesto viziją.
Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė kalbėjo apie Lietuvos miestų, kuriuos gali paveikti klimato kaita, ateitį.
Kylant temperatūrai žiemos laikotarpiais ir vis dažniau jai esant arti 0 daugės infrastruktūros pažeidimų, todėl statant namus būtina galvoti apie medžiagas, kurios atsparesnės. Dėl vasaros karščio kils iššūkių gyventojams. Todėl būtinos geriamo vandens kolonėlės miestų centruose, kondicionavimo sistemos, žaliųjų zonų formavimas“, – teigė J. Liukaitytė-Kukienė.
Anot ekspertės, didžiausias iššūkis Lietuvos miestams yra smarkios liūtys ir snygiai. Iškritęs didelis kritulių kiekis turi susigerti, priešingu atveju matysime plaukiančias gatves ir išsiliejusias upes.
„Yra daug būdų, kaip sumažinti tų potvynių riziką. Tačiau reikia prieš planuojant miestų plėtrą išsiaiškinti, kokia potvynių rizika tose vietose“, – tvirtino Aplinkos ministerijos atstovė.
Diskusijoje „Kiek kainuos miestų (ne)pritaikymas ateities iššūkiams?“ kalbėjęs Panevėžio miesto vyriausiojo architekto pavaduotojas Augustas Makrickas sakė, kad miestas prie Nevėžio seniai galvoja apie tvarumą: gatvių apšvietimui naudojama atsinaujinanti energija, išsaugota gyventojų mėgstama poilsio vieta Senvagė, atnaujinti miesto viešieji parkai.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas minėjo, kad reikia galvoti, kaip pažaboti gamtos iššūkius. Pavyzdžiui, miestuose būtų galima įrengti daugiau tvenkinių, galinčių sugerti perteklinį vandenį.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad tobulėjant technologijomis griaunami ir naujai pastatyti pastatai ir tai yra normalu. Tačiau, anot ministro, svarbu, kad naujai statomi pastatai būtų tvarkomi pagal gerąsias praktikas. Anot jo, profesionalūs architektai, o ne politikai, turėtų vertinti, kokie nauji pastatai turi būti statomi tvariuose miestuose.
Anot ministro, kalbant apie miestų prisitaikymą, Vilniaus taiko mokesčių lengvatą tiems projektams, kur tiesiami keliai, sugeriantys vandenį. Visgi kai kurie miestai dar nesiima jokių priemonių, kad prisitaikytų prie klimato iššūkių.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigė, kad draudikai jaučia klimato kaitos padarinius. Šiuo metu potvyniai tampa Lietuvos kasdienybe, jie kyla ten, kur anksčiau niekada nebūdavo.
„Urbanistinė plėtra buvo labai chaotiška, statydami žmonės negalvojo, kad šiose vietose gali būti potvynių. Paskutinė audra Lietuvoje tęsėsi visą parą, po jos draudikai išmokėjo apie 10 mln. eurų“, – apie klimato kaitos poveikį kalbėjo A. Romanovskis.
